Pabrangimas siejamas su investicijomis, kurių vandens tiekėjams buvo būtinos, statant naujus dumblo valymo ir utilizavimo įrenginius, darant kitus vandens tiekimo sistemos atnaujinimus.
Anksčiau sudarius „Vilniaus vandenų“ plėtros planus iki 2015 metų buvo išbrauktos investicijos į dumblo utilizavimą.
Dabar investicijos būtinos – 53 mln. litų skiriama iš ES fondų, 4 mln. litų – iš valstybės biudžeto, 380 tūkst. litų – savivaldybės, 90 mln. litų – pačios bendrovės lėšos. Skolintis numatoma per 90 mln. litų.
Įdiegus naują dumblo utilizavimo sistemą nuo dvoko nebekenčia Karoliniškių ir Lazdynų gyventojai.
Ateityje geležingo vandens, kaip iki šiol, nebegers Bukčių gyventojai – sostinėje apskritai nebeliks geležingo vandens zonų. Tačiau investicijos pareikalautų gyventojų aukos. Šaltą vandenį tektų branginti.
Kada sostinei brangs vanduo, paaiškės, kai „Vilniaus vandenų“ investicijų planą apsvarstys Valstybinė kainų ir energetikos komisija.
Vilniaus meras Artūras Zuokas pastebėjo, kad net pabranginus mokesčius už vandenį, Vilniuje jie lieka mažiausi iš didžiųjų Lietuvos miestų.
