Tarkime, viena koja priekyje žingsniuojantys Baltijos kaimynai jau kurį laiką savo atstovus į parlamentą gali rinkti neiškeldami kojos iš namų – internetu. Mes apie tai daug kalbame, bet vis nepajudame iš vietos.
Bet visos šalies teisėsaugos pamatus sudrebinusi buvusi teisėja iš Garliavos gali ir čia pralaužti ledus. Balsavimo internetu skeptikams dabar bus labai sunku įrodyti, kaip esą yra nesaugu naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis rinkti Seimą.
Juk nežinia kur prapuolusiai N. Venckienei kepti įstatymų netrukdo nei teisėsaugos persekiojimas, nei vienpusis ryšys.
Kai nuotolinis įstatymų leidybos procesas jau išbandytas, gal jau galima pasvarstyti ir apie platesnį šiuolaikinių technologijų panaudojimą Seimo darbe.
Kodėl, pavyzdžiui, neleisti parlamentarams už įstatymus balsuoti internetu? Nuomonę dėl svarstomų projektų jie irgi galėtų išdėstyti Seimo interneto tinklalapyje.
O įprastas replikas po balsavimo galėtų pakeisti dabar internetą užvaldę vadinamieji memai, virkdę iš posto išvirtusią B. Vėsaitę, bet linksminę tautą.
Į parlamentarų pateikiamus klausimus neatsitraukdami nuo kompiuterio galėtų atsakyti net premjeras su ministrais. Juk dabar Seime rengiama Vyriausybės valanda – laiko gaišinimas.
Aišku, iškiltų problema: ką daryti su milžiniškais Seimo rūmais ir jame triūsiančia valdininkų armija? Bet čia išeitį neabejotinai surastų sostinės meras A. Zuokas, ką tik neveikiantį Seimo fontaną pavertęs gėlynu.
