„Ką tik valstybės vardu pasirašiau Stambulo konvenciją, kuri
skirta kovai su smurtu prieš moteris. Manau, jog tai labai svarbus
dokumentas“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė
L. Linkevičius.
Jis pažymėjo, kad konvencija sukėlė „tam tikrų klausimų
visuomenei“ ir buvo pasirašyta su „tam tikru komentaru“, kuriame
teigiama, jog Lietuva, įgyvendindama konvenciją vadovausis Lietuvos
Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis.
„Prieš pasirašydamas aš įteikiau notą generaliniam
sekretoriui, kurioje pasakyta, kad Lietuvos Respublika pareiškia, jog
konvencijos nuostatas taikys vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis. Kitaip tariant,
tos normos ir principai, kurie yra Konstitucijoje, neketinami
peržiūrėti. Ir jeigu kam nors kyla klausimų dėl šeimos sąvokos
pakeitimo ar kitų dalykų, manau, kad šiuo pareiškimu į tuos
klausimus yra atsakyta“, - aiškino ministras.
Paklaustas, kaip vertina šios konvencijos ratifikavimo
perspektyvas Seime, L. Linkevičius atsakė: „Vertinčiau pozityviai“.
„Labai demokratiška koalicija. Matote, visokių yra nuomonių,
bet sprendimas yra toks, koks yra. Manau, jis yra teisingas. Atvirai
pasakius, nematau priežasčių, kodėl to nedaryti. Kai kurie
klausimai, kurie užduodami, - į juos visus yra atsakymai ir aš tame
matau tokį dirbtinumą truputėlį“, - dėstė valdančiajai
socialdemokratų partijai atstovaujantis ministras.
„Tikiuosi, kad pavyks (įtikinti Seimo narius pritarti - BNS), nes
nematau priežasčių, kodėl turėtų nepavykti“, - sakė
L. Linkevičius.
Jis pažymėjo, kad susitarimą yra pasirašiusios tokios šalys
kaip Lenkija ar Italija, kurioms „irgi jautrios panašios temos,
kurios čia gvildenamos“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs ET generalinis sekretorius
Thorbjornas Jaglandas, paklaustas, ką reiškia
konvencijoje naudojama sąvoka socialinė lytis, atsakė: „Ji reiškia
realybę visuomenėje“.
„Išeikite į gatvę ir surasite visokiausių žmonių. Tokią yra
realybė, su kuria šiandien susiduria Europa. Mes visi nusprendėme,
kad dabar mums tai yra aišku ir pripažįstame tai. Negali nematyti
to, kas yra faktas“, - kalbėjo ET generalinis sekretorius.
Paklaustas, ar žino, kokie yra socialinių lyčių pavadinimai
jis atsakė: „Taip, žinoma, aš juos žinau“.
„Man tai nėra jokia grėsmė. Aš esu, kas esu. Aš esu vyras.
Aš esu heteroseksualus vyras. Aš esu susituokęs su heteroseksualia
moterimi. Tačiau aš pripažįstu, kad yra lesbietės, yra
homoseksualai, yra transseksualūs asmenys, ir aš nieko dėl to
negaliu padaryti. Aš negaliu pakeisti jų gyvenimo būdo. Jie yra
tokie, kokie yra“, - dėstė T. Jaglandas.
Vienas iš penktadienį pasirašytos ET konvencijos dėl smurto
prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo
punktų teigia, jog šio dokumento nuostatas „šalys įgyvendina
nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties,
rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių
pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei
mažumai, turtinės padėties, gimimo, lytinės orientacijos, lyties
tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, šeiminės
padėties, migranto ar pabėgėlio statuso arba kito statuso“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymi, kad kovoje su smurtu
Lietuva turi prisiimti tarptautinius įsipareigojimus.
„Smurtas netoleruotinas jokioje aplinkoje ir jokiomis
aplinkybėmis. Lietuva turi prisiimti tarptautinius įsipareigojimus
kovoti su smurtu“, - D. Grybauskaitės poziciją BNS ketvirtadienį
perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Vienas iš valdančiosios koalicijos atstovų „tvarkietis“
aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ketvirtadienį teigė
nepritariantis konvencijos pasirašymui.
„Lyčių klausimas, kada kalbama apie penkias lytis galimas, man
yra nepriimtinas. Aš kol kas auklėtas taip ir žinau dvi lytis. Aš
turėjau mamą, turėjau tėvuką, aš turiu seserį, žmonės turi
brolius - penkių lyčių aš nežinau ir nemanau, kad tai yra
teisingas požiūris. Kažkokios socialinės lytys - man atrodo, kad
gamtos sukurtų dalykų pervardinimas, performinimas yra
nereikalingas“, - BNS dėstė ministras.
Lietuvos vyskupai anksčiau paragino šalies vadovus neskubėti
pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų
vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine
prigimtimi.
Be kita to, dvasininkams susirūpinimą kelia dokumento nuostatos,
kurios ją pasirašiusias šalis įpareigoja visų formaliojo
švietimo lygių ugdymo programas papildyti mokymo medžiaga apie
nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei
transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su
nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek
daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą,
keliantį pagrįstą nerimą“, - tvirtinama kreipimesi.
Nuogąstavimus dėl to yra pareiškusios ir įvairios
visuomeninės organizacijos.
„Konvencijos ratifikavimas Lietuvoje įgalintų šalies politikus
aktyviau spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje
problemas, nes Lietuvoje šiuo metu smurtas artimoje aplinkoje dar
nėra suvokiamas kaip nusikaltimas, kuris ne tik nepataisomai žaloja
žmogaus asmenybę, šeimą, bet ir kelia grėsmę žmogaus gyvybei“,
– savo ruožtu yra sakiusi Seimo narė Marija Aušrinė
Pavilionienė.
Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje
aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė
Europos Tarybos Ministrų taryba.
Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims
mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš
kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės. Šių metų
gegužės 16 duomenimis, konvenciją buvo ratifikavusios keturios
valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija, Turkija. Iš viso ją
pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.