Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai
skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo
populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios
ideologijos palaikymu, ir tokie veiksmai yra prieš Baltijos valstybes
nukreiptų informacinių bei ideologinių kampanijų dalis, rašoma
ataskaitoje.
VSD taip pat tvirtina, kad Lietuvoje veikiančios kraštutines
politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra
negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos
ir kontroversiška retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei
užsienio žiniasklaidos dėmesio.
Anot VSD, 2012 metais Lietuvos kraštutinių politinių
ideologijų šalininkai, siekdami populiarinti savo idėjas, itin
dažnai akcentavo sunkią valstybės ūkio padėtį - dėl to buvo
kaltinama politinė santvarka, ekonomikos modelis ir vykdoma
socialinė politika.
Ataskaitoje teigiama, kad kai kuriose kitose Europos valstybėse
tokios propagandos kampanijos buvo sėkmingos ir padidino
kraštutinių politinių ideologijų populiarumą, bet Lietuvoje taip
neįvyko ir per 2012 metų Seimo rinkimus kraštutinių politinių
ideologijų šalininkai nelaimėjo nė vieno mandato.
Be to, VSD atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Europoje
stiprėjo kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų
šalininkų priešprieša.
Panašios tendencijos pernai buvo ir
Lietuvoje, tačiau jos nepasireiškė smurto atvejų augimu.
Politiškai motyvuoto smurto lygis, palyginti su kitomis Rytų Europos
valstybėmis, išliko žemas, teigia VSD.
Vertindamas tarptautinio terorizmo grėsmę Saugumo departamentas
sako, jog pernai ji išliko maža, netiesioginė, tačiau neatmeta
„vienišo vilko“ taktiką pasirinkusių asmenų keliamo pavojus, kai
ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo
teroristinius išpuolius savarankiškai.
Pasak ataskaitos,
dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko
ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar
ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra
itin sunku.