Tai iškilmingai pranešė Valstybės tarnybos departamento vadovai. Kandidatui į valstybės tarnautojo pareigas nereikės pildyti krūvos paraiškų ir kitokių dokumentų, bet teks laikyti sudėtingus kelių pakopų testus ir pagal tai kompiuteris atrinks laimingąjį.
Tad svajojantiems apie valdišką darbą patartina išgliaudyti aukštosios matematikos vadovėlį, gilintis į matematinės logikos ir filosofijos vingrybes.
Aišku, užduočių sudėtingumas priklauso nuo norimų pareigų. Policijos patruliui ar viršininko sekretorei viso to gal ir nereikės.
O štai pageidaujantiems departamento direktoriaus kėdės reikėtų perskaityti bent R.Plečkaičio „Logikos įvadą”, nes jau per pirmosios pakopos testą reikės rasti logines sąsajas tarp įvairių sąvokų, sudėlioti skaičių, figūrų sekas.
Mokėti anglų kalbą būtina, tačiau jei kandidatas moka dar tris ar keturias kalbas, – privalumas.
Užmojis lipdyti intelektualius valdininkus – ambicingas. Tik ar jis realus? Juk šiuo metu triūsia 50 tūkstančių valdininkų armija, jos mažinti nenumatoma. Kur atkasti tiek intelektualų, kurie turės pakeisti senuosius gvardiečius?
Kita vertus, ši naujoji tvarka pakerta lietuviškos visuomenės tradicinę sanklodą, kurios pamatas – nerašyti „švogerių” šalies įstatymai.
Įsivaizduokite: jūsų krikšto tėvo pusbrolio sesers vyras – departamento direktorius, bet tai nieko nebereikš – norėsi valdininko algos – turėsi sėsti prie testo ir spręsti aukštosios matematikos lygio uždavinius.
Ne, taip nebus, nes būti negali. Lietuva be „švogerių” tinklo žlugs, nes iš savaime besidauginančios biurokratijos būtų atimtas dauginimosi organas.
