Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Nyderlandų, Švedijos
ir Suomijos diplomatinės atstovybės sako remiančios „Baltic Pride“
renginius, skirtus lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių
asmenų (LGBT) teisių gynimui, kai kurios žada stebėti eitynes.
Tuo metu Europarlamentaras Leonidas Donskis ir politikos
apžvalgininkas Kęstutis Girnius mano, jog jei teismų sprendimai
būtų nepalankūs eitynėms, jos sulauktų „homofobiškų reakcijų“
arba policija nesugebėtų užtikrinti jų dalyvių saugumo, Europos
Sąjungai (ES) pirmininkausiančios Lietuvos įvaizdis pablogėtų.
Kalbinti ambasadoriai sutinka, kad tokio pobūdžio paradai
visuomet sulaukia daug dėmesio visuomenėje ir žiniasklaidoje.
Švedijos ambasadorės Lietuvoje Cecilios Barbro Ruthstrom-Ruin
nuomone, tai, kaip Lietuva
nuskambės Europoje po liepą numatomų eitynių, priklausys nuo
šalies valdžios reakcijos į jas.
„Žinoma, priklausys nuo to, kaip jos vyks. Manau, tai taip pat
labai priklausys nuo to, kaip reaguos valdžia. Jei valdžia rems ir
apsaugos LGBT asmenų ir demonstracijoje dalyvausiančių LGBT
aktyvistų teises, dėmesys bus pozityvus. Šie metai svarbūs
Lietuvai būti pastebėtai dėl to, kad ji švenčia 20 metų nuo
homoseksualumo dekriminalizavimo. Taigi nemanau, jog dėmesys būtinai
turi būti neigiamas - kartu tai ir gera galimybė parodyti, kokį
progresą Lietuva šioje srityje padarė per palyginus trumpą
nepriklausomybės laikotarpį“, - BNS sakė Švedijos ambasadorė.
C.B. Ruthstrom-Ruin pasakojo, kad Švedijos miestai varžosi dėl
seksualinių mažumų demonstracijų.
„Stokholmo miestas šios vasaros eitynėse skaičiuoja
sulauksiantis apie pusę milijono svečių - tai labai didelis
šventinis renginys. Aš skaičiavau, kad Švedijoje šiemet bent 12
skirtingų miestų planuoja tokius paradus, nes jie nori gero
dėmesio“, - sakė diplomatė.
Prancūzijos ambasados vadovė Maryse Eveline Berniau taip pat mano, jog eitynės, vyksiančios Vilniuje
pirmininkavimo ES metu, bus galimybė įvertinti, kokie Lietuvos
pasiekimai žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
„Jei viskas vyks sklandžiai, taikiai ir kiekvienas jaus, kad jo
teisės gerbiamos, manau, labai gerai galėtų būti parodytas
pilietinių teisių progresas Lietuvos visuomenėje“, - teigė
Prancūzijos ambasadorė.
Pasak M.E. Berniau, Prancūzijos diplomatai liepą žada stebėti
demonstraciją.
„Ketiname stebėti, kas vyksta. (...) Nemanau, kad dalyvavimas
eitynėse - mūsų vaidmuo, bet būtų įdomu matyti, kaip jos
klostytis“, - teigė ji.
Jungtinės Karalystės ambasada taip pat ketina stebėti šį
renginį.
„LGBT asmenų teisių gynimas ir rėmimas yra neišskiriama JK
vyriausybės platesnės tarptautinės žmogaus teisių darbotvarkės
dalis. Mes tikime, kad žmogaus teisės yra universalios ir turėtų
būti taikomos visiems žmonėms, kaip sakoma Visuotinės žmogaus
teisių deklaracijos pirmajame straipsnyje. Kaip pareiškė mūsų
Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas (Deividas Lidingtonas),
„kiekviena vyriausybė atsakinga už visų savo piliečių teisių,
ypač visuomenės atstumtų, apsaugojimą ir rėmimą“. Todėl
ambasada stebės eitynes, kad garantuotų, jog gerbiamos šios
teisės, įskaitant susirinkimų ir saviraiškos teises“, - sako
Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus pavaduotojas Stephenas
Conlonas.
Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės diplomatai sakė
besitikintys, kad eitynės „Už lygybę“ Vilniuje vyks sklandžiai ir
sėkmingai.
„Vienas iš Lietuvos siekių pirmininkavimui - atviresnė Europa.
LGBT teisių rėmimas - esminė atviresnės visuomenės kūrimo dalis.
Tikiuosi, kad renginys bus labai sėkmingas“ - teigia S.Conlonas.
„Nyderlanduose jos kasmet vyksta, paprastai be incidentų. Manau,
kad turėtume tikėtis, jog šios praeis sklandžiai ir sudarys
teigiamą šalies įvaizdį“ - BNS sakė Nyderlandų ambasadorius
Kornelis Willemas Spaansas.
Tuo metu Suomijos ambasadoriaus Harrio Kalevos Makio-Reinikkos
nuomone, svarbiausia - ne
demonstracijos gatvėse, o realus seksualinių mažumų teisių
užtikrinimas, problemas sprendžiant dialogu su valdžia.
„Svarbiausias tikslas bet kokiu atveju turėtų būti tai, kad
lygybė, seksualinių mažumų teisės turėtų būti užtikrintos
pagal tarptautinių organizacijų reikalavimus. Viliuosi, kad dėmesys
kaip toks nėra svarbiausias prioritetas - manau, svarbiausias
prioritetas turėtų būti situacijos gerinimas. Aš nesu už tai, kad
eitume į gatves su megafonais. Manau, svarbiau - geri rezultatai“, -
tikino Suomijos diplomatas.
„Jei mažumos jaučia, kad negerai, jie, žinoma, turi teisę
kelti problemą. Jei jie tai jaučia, būtų gerai pasikalbėti su
valdžia. Asmeniškai aš esu už dialogą, normalų dialogą, nesu
už žygius ir paradus. Žinoma, malonu matyti taikų, gražų,
spalvotą atsipalaidavusių žmonių paradą, bet tikėkimės, kad
šis toks ir bus“, - kalbėjo H.K. Mekis-Reinika.
Jis sako pasistengsiantis sudalyvauti viename „Baltic Pride“
renginyje - konferencijoje apie žmogaus teises. Kiti ambasadoriai
minėjo, jog kad jų vadovaujamos diplomatinės atstovybės palaiko,
remia arba padeda organizuoti „Baltic Pride“ renginius - reklaminių
klipų kūrimą, filmų festivalį, konferenciją,
Europarlamentaras Leonidas Donskis bei politikos apžvalgininkas
Kęstutis Girnius mano, jog Lietuvos įvaizdis priklausys nuo to, ar
eitynės bus suorganizuotos ir vyks ramiai - be nepalankių teismų
sprendimų, „isteriškų homofobiškų reakcijų“ ar riaušių.
K. Girnius atkreipė dėmesį, jog per eitynes Vilniuje bus
stebima, „kurioje pusėje Lietuva laikysis – ar su Rytais, ar su
Vakarais“.
„Priklauso nuo to, kas atsitiks – jeigu kiltų kažkokios
riaušės, tada aiškiai pablogintų (įvaizdį - BNS). Dar labiau
pablogintų įvaizdį, jei policija negalėtų užtikrinti
demonstrantų saugumo“, - teigė jis.
L.Donskis taip pat sako, jog nesklandumai per eitynes primintų
Rytus, o ramus renginys rodytų Lietuvą esant europietišką.
„Nuoširdžiai džiaugčiausi ir būčiau laimingas, jei mano
šalis neatrodytų kvailai ir nepradėtų priminti isteriškų
homofobinių reakcijų dabartinėje Rusijoje ar Ukrainoje. (...) Man
atrodo, kad šalis laimėtų, atrodytų oriai, europietiškai, jeigu
daliai piliečių būtų leista pasinaudoti jų konstitucine teise.
Jeigu Lietuva visiškai ramiai praleistų pro akis ir ausis tą
įvykį, jis būtų epizodas Lietuvos gyvenime“, - kalbėjo L. Donskis.
Europarlamentaras sako, kad labiausiai ES pirmininkausiančios
Lietuvos įvaizdžiui galėtų pakenkti eitynėms nepalankūs teismų
sprendimai. Jo nuomone, jei eitynių metu būtų incidentų, Lietuvos
vadovai galėtų tarptautinėje erdvėje paaiškinti, jog jie -
pavieniai ir neatspindi bendros Lietuvos pozicijos.
„Visada, matyt, aukščiausias politikos ešelonas – šalies
prezidentė, ministrų kabinetas – sugebėtų paaiškinti, kad tai
vienas kitas incidentas arba kažkokie labai keisto elgesio arba
neadekvataus reagavimo atvejai, kad jie niekaip neatspindi bendros
Lietuvos pozicijos, kad Lietuva politiškai turi savo aiškią
europietišką poziciją šiuo klausimu. Bet jeigu prasidėtų
nepalankūs teismo sprendimai – neleidimas žygiuoti, dar kažkas,
jeigu mūsų dalis teisėjų arba teisinės sistemos atspindėtų
tokį stereotipinį požiūrį į gėjus ir lesbietes, tada būtų
prastai“, - BNS sakė europarlamentaras.
Eitynes žada stebėti Europos Parlamento Liberalų ir demokratų
aljanso už Europą frakcijos (ALDE), kuriai priklauso ir L.Donskis,
atstovai.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta teisminiai ginčai dėl vasarą
planuojamų seksualinių mažumų eitynių „Už lygybę“ vietos.
Lietuvos gėjų lyga prašė leisti liepos mėnesį rengti eitynes
Gedimino prospekte Vilniaus centre, bet Vilniaus valdininkai pasiūlė
jiems žygiuoti kiek nuošaliau nuo centro.
Pirmosios seksualinių mažumų eitynės 2010 metais taip pat vyko
toliau nuo centro. Tuomet renginio vieta buvo aptverta ir griežtai
saugoma, protestuoti prieš eitynes susirinko tūkstantis žmonių.