Jis sakė, kad lietuviams trūksta meilės gyvenimui, jie vis dar kažko bijo. O Vilniaus valdžiai patarė naudoti Bogotoje puikiai suveikusį metodą – sakyti žmonėms tiesą.
61-erių lietuvių kilmės kolumbietis kelių minučių interviu davė lietuviškai. Kalbos nepamiršti jam padėjo lietuviškai skaitytos pasakos.
- Kaip jaučiatės, viešėdamas Lietuvoje? - „Lietuvos ryto“ televizija paklausė A. Mockaus.
- Gerai.
- Ar sulaukiate daug dėmesio?
- Taip, buvo neįtikėtinai daug žmonių, kurie domėjosi manimi.
- Gal gatvėje užkalbino?
- Taip, bet žmonės nedrąsūs. Tik pirštais parodo, užkalbinti nedrįsta.
- Ar labai skiriasi žmonių nuotaikos, rūpesčiai Lietuvoje ir Kolumbijoje?
- Kolumbijoje žmonės dėl šeimos gali pragarą padaryti. Abu kraštai turi stiprų nacionalizmą. Abiejuose kraštuose su sportais išsireiškia.
- Ar pasikeitė lietuviai per 7 metus, kai nebuvote Lietuvoje?
- Jaučiu, kad taip. Prieš 7 metus dar lietuviai galvojo, kad Sovietų Sąjungoje buvome iš stipriausių, kad rusai taip neprispaustų. Protingas žaidimas su priešu. Priešas daug didesnis, bet lietuviai smalsesni. Dabar Europa turi skirtingą santykį su Lietuva – jei norite būti kartu, būkite kartu, jei nepatinka – eikit sau.
- Ko trūksta lietuviams šiuo metu?
- Meilės gyvenimui. Žmogus kartais nedėkoja už tą milžinišką dalyką – turėti gyvenimą. Nuo sovietų laikų žmonės pasislepia su šnapsu, uždaro akis. Bet didžiausia problema, man atrodo, su savižudybėm. Man atrodo, kad daug lietuvių krenta į pagundą užversti knygą jos nepabaigus.
Pagal studijas, kurias esu matęs, Lietuva ir Kolumbija yra labai skirtingos. Lietuviai turi racionalias, sekuliarias vertybes, kur žmogus mėgsta padiskutuoti apie politiką, žmonės veržlūs, apsisprendę, išlaiko savo žodį, bet gyvenimas nėra pakankamai aiškus, stabilus. Kažko lietuviai dar labai bijo.
- Pakalbėkime apie laikotarpį, kai dvi kadencijas buvote Bogotos meru. Jums pavyko sumažinti automobilių spūstis, priversti žmones taupyti vandenį, sumažėjo žmogžudysčių.
- Daug bendravau su miestiečiais. Sakiau tiesą, buvau sąžiningas. Miestui reikėjo surinkti daugiau pinigų.
- Ar galėtume pritaikyti tai Vilniuje?
- Esu įsitikinęs, kad žmonės mielai mokėtų didesnius mokesčius, jei būtų rezultatai. Galėtų jaustis tikri, kad valdžios žmonės labai atsargiai leidžia tuos pinigus.
Mes turime posakį: viešos lėšos – šventos lėšos.
- Lietuvoje – didelė emigracija. Ar tai – tik Lietuvos, ar viso pasaulio problema?
- Italų filosofas vienoje knygoje traktuoja savižudybę kaip nusikaltimą. Už kelių puslapių jis sako, kad emigruoti yra blogiau negu nusižudyti.
Aš labai dažnai kritikuoju kolumbiečius, kurie labai gerai užbaigia studijas ir pasilieka užsienyje. Jie gauna pastovumą, vidutinę karjerą. Jei pasilieki Kolumbijoje, jei pasilieki Lietuvoje, tavo įtaka gali būti daug didesnė nei tuomet, kai išvažiuosi iš Lietuvos.
- Kaip išlaikėte lietuvių kalbos įgūdžius?
- Kai buvau mažas, man kas vakarą paskaitydavo pasaką iš knygos „Kai mažas buvau“. Matau tą knygą ir savo dukrai paskaitau. Dukrai skaitau dažniausiai prancūziškai ir ispaniškai. Lietuviškai dainuoju jai.
- Kokią lietuvišką dainą žinote geriausiai?
- Himno negiedosiu, nors jis labai gražus. Žinau „Subatos vakarėly“. Galiu padainuoti: „Mylėk, mano brangiausia, kitos tokios negausiu; oi lylia lylia lylia, kitos tokios negausiu.“
