Pirmadienį parlamentaras Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme (LVAT) išdėstė poziciją, kodėl kartu su grupe Seimo narių
apskundė švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą,
palengvinusį lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų
abiturientams.
„Brandos egzaminas yra ir stojamasis egzaminas, todėl vaikai
atsiduria nelygiavertėse sąlygose. Egzamino pakeitimas sukūrė
visiškai skirtingas sąlygas Lietuvos abiturientams.
Ministras
įsakymu iš esmės pakeitė egzamino programą, nes keitė rašinio
apimties ir turinio dalykus“, - teismo posėdyje sakė V. Stundys.
Sulaukęs klausimo, ar abiturientai lygiomis sąlygomis rengėsi
egzaminui, įvertinant mažesnį lietuvių kalbos pamokų skaičių
tautinių mažumų mokyklose, V. Stundys pabrėžė, kad tam tikrų
palengvinimų, nekeičiančių egzamino esmės, tautinių mažumų
mokyklų moksleiviams buvo numatyta anksčiau - leista padaryti
daugiau rašymos, skyrybos klaidų ir t.t.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad moksleiviai tautinių
mažumų mokyklose šalia lietuvių mokosi ir savo gimtosios kalbos,
ir per šias pamokas mokosi lietuvių kalbos brandos egzaminui
reikalingų dalykų - visuotinės literatūros, rašyti rašinį.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras
Steponavičius teisme tvirtino, kad įsakymu dėl egzamino
palengvinimo ministras nesilaikė galiojančių teisės aktų rengimo
ir priėmimo taisyklių.
„Žinodami Švietimo įstatymo nuostatas dėl vienodo turinio
pasiekimų patikrinimo, mes teigiame, kad žodžių apimties ir
autoriaus skaičių pakeitimas esmingai keičia egzaminų sąlygas“, -
sakė G. Steponavičius.
Klausiamas, ar moksleiviams buvo sudarytos vienodos galimybės
pasirengi egzaminui, G. Steponavičius pakartojo, jog tautinių
mažumų mokyklų abiturientams leista padaryti daugiau klaidų, bet
ši lengvata buvo susijusi su egzamino vertinimu, o ne turiniu.
„Priėmus naujos redakcijos Švietimo įstatymą, Švietimo ir
mokslo ministerija turėjo prievolę priimti įstatymą
įgyvendinančius teisės aktus, ir buvo pasirinktas skelias, kad nuo
11-os klasės mokant pagal atnaujintas programas buvo išlygintos
galimybės.
Kartu 2012 metais vykdytas visos Lietuvos metu bandomasis
testas, kurio metu bandyta išsiaiškinti lietuvių kalbos lygį, taip
pat ir tautinių mažumų mokyklose.
Šio testo rezultatais remiantis
priimtas sprendimas, kad tautinių mažumų abiturientams bus
leidžiama padaryti daugiau klaidų, gramatikos klaidų. Egzamino
turinys buvo vienodas, bet vertinant palengvinimai buvo numatyti. Tuo
metu dabartiniai pakeitimai numatė susiaurinimą egzamino apimties“,
- kalbėjo buvęs švietimo ministras.
LVAT pirmadienį ėmėsi kelių opozicijos parlamentarų skundo
dėl švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymo, kuriuo
tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių
kalbos brandos egzaminas.
Teismas opozicijos atstovų, tarp kurių - ir buvęs švietimo ir
mokslo ministras liberalas G. Steponavičius, skundą pradėjo
nagrinėti abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias.
Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą
baigusieji mokyklas laikė prieš savaitę.
Opozicija teismui apskundė D. Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių
mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius
lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas
nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat
padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Teismui įsakymą apskundę parlamentarai teigia, kad numatant
išimtis atsisakyta bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino,
o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokymosi
pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų
mokyklų mokiniams“.
Teismo prašyta bylą nagrinėti skubos tvarka, tačiau LVAT tai
daryti atsisakė argumentuodamas, kad byla yra itin sudėtinga ir
nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.
Pirmadienį bylą atvertęs teismas sprendimą žada liepos
viduryje.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad vienas iš
svarbiausių byloje keliamų klausimų yra leistinos pozityviosios
diskriminacijos ir asmenų lygybės principo santykio nustatymas.
Anot teismo, byloje būtina atlikti išsamią teisinę analizę,
kruopščiai ištirti šalių argumentus, gauti jų papildomas
nuomones ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų klausimų, surengti bylos
nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išklausyti ekspertų nuomones.
Teismas taip pat kreipėsi į Vilniaus universiteto, Mykolo
Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos mokslų
akademijos bei Europos teisės departamento teisės ekspertus,
prašydamas pareikšti savo nuomonę.