Prieš kelias dienas duris atvėręs atnaujintas Birštono kurhauzas – vienintelis išlikęs tokio tipo medinis pastatas Lietuvoje.
Per kelerius metus naujam gyvenimui prikeltas statinys pritaikytas kameriniams renginiams: koncertams, monospektakliams, poezijos skaitymams, muzikos meistriškumo kursams, susitikimams, parodoms, rašo „Lietuvos rytas".
Atsižvelgiant į kurorto sanatorijų klientų poreikius, numatoma, kad netrukus kurhauze gros gyva muzika ir vyks šokių vakarai. Jie kurortuose paprastai sutraukia daugybę poilsiautojų, čia mezgasi pažintys ir aistringi meilės romanai.
Kurhauze įrengta šiuolaikiška scena, renginiams skirta didžioji salė ir dvi erdvės, tinkamos kūrybinėms dirbtuvėms ir parodoms.
Dažais dar kvepiančio kurhauzo interjeras labai stilingas. Keturi iš Italijos atvežti barokinio stiliaus šviestuvai sukuria savitą ir elegantišką apšvietimą, būdingą reprezentacinei salei.
Dėl to čia gali būti rengiami ne tik kultūriniai renginiai, bet ir pasirašomos svarbios sutartys, organizuojami oficialūs susitikimai.
Kurhauzo atidarymo proga surengti koncertai ir pradėta eksponuoti pernai su šeima Birštone apsigyvenusio 33 metų menininko Martyno Gaubo sarkastiškų tapybos darbų ir skulptūrų paroda.
Ji į vieną liniją originaliai ir improvizuotai sujungia praeitį bei dabartį.
Mintis sukurti išskirtinius darbus kelias dešimtis personalinių parodų Lietuvoje ir kitose šalyse surengusiam M. Gaubui kilo sužinojus apie galimybę naujai atidaromame kurhauze pristatyti ekspoziciją.
Kurdamas tapybos darbus ir bronzines bei medines skulptūras autorius žvelgė per lengvą ironijos, erotikos, žaismo ir humoro prizmę. Todėl visi jo įsivaizduojami personažai yra linksmi ir gyvybingi.
Parodos autoriaus teigimu, tai, kas matoma dalyje tapybos darbų, kurorto salėje vykdavo tuomet, kai nebuvo daiktų, be kurių šiandien neįsivaizduojamas gyvenimas. Tai – mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, internetas.
„Mąstydamas, įsivaizduodamas ir jausdamas, kaip prieš dešimtmečius poilsiautojai Birštone galėjo gyventi, smagintis, kokiomis emocijomis dalytis, atskleidžiau sukarikatūrintą požiūrį”, – kalbėjo savitą humoro jausmą turintis M.Gaubas.
Siekdamas, kad parodos lankytojams nebūtų nuobodu žvelgti vien į praeities realijas, keliuose paveiksluose autorius pristato šių dienų personažus.
Kai kurie jų vaizduojami su katėmis, nes šie gyvūnai menininkui siejasi su namais ir jaukumu.
M.Gaubas įsitikinęs, kad kurhauze turi būti jauku, o to suteikia katės.
Kurhauze jis nutarė eksponuoti ir pirmąjį autoportretą su kate. Plačiai nusišypsoti verčiantis paveikslas puikiai dera šalia kitų dailininko nupieštų sukarikatūrintų veikėjų.
Kurhauzas – šokių salė su bufetu
Vokiškos kilmės žodis kurhauzas reiškia ir poilsio namus kurorte, ir poilsio namų koncertų, šokių salę su bufetu.
Kurhauzai Palangoje, Druskininkuose ir Birštone buvo statomi XIX amžiaus viduryje ir pabaigoje. Jie tapdavo mėgstama poilsiautojų pramogų vieta.
Apie medinį Birštono kurhauzą rašoma nuo 1857 metų. 1863 metais kurhauzo didžiojoje salėje vyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui susirinkimų, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio elito atstovai.
Tarpukariu Birštono kurhauze veikė restoranas, buvo įrengta koncertų salė, atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje dietinio maitinimo įstaigų.
Antrojo pasaulinio karo metu medinis kurhauzas nukentėjo nuo gaisro. Sovietmečiu jis buvo rekonstruotas ir įgavo modernesnę išraišką, medinės drožybos elementų. Jame įrengta sanatorinė valgykla.
