Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią
savaitę pasirašė šią konvenciją, dėl jos ratifikavimo spręs
Seimas.
„Jeigu kas nors atidžiau gilinosi, ką svarstė Vyriausybė, tai
jinai svarstė paprasčiausiai tik pareiškimą, kuriame buvo aiškiai
pabrėžta nuostata prieš pasirašant užsienio reikalų ministrui
Linui Linkevičiui, kad mes jau diskutuodami tiek įvairiose
organizacijoje, tiek įvairiuose lygiuose prieš tos konvencijos
ratifikavimą - neaišku, ar jinai dar bus ratifikuota - pasakom, kad
mes tikrai vadovausimės savo Konstitucija. Ir jokių kitų
apibrėžimų apie šeimą arba apie kitus dalykus tikrai negali
būti, jeigu tai prieštarautų mūsų (Konstitucijos) nuostatoms“, -
antradienį LRT radijui sakė A. Butkevičius.
Jo žiniomis, diskusijos dėl konvencijos ratifikavimo jau
prasideda šią savaitę, jas organizuoja Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija.
Vyriausybė, pritardama konvencijos pasirašymui, praėjusią
savaitę kartu pareiškė, kad „Lietuva Konvencijos nuostatas taikys
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais
principais ir normomis“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymi, kad kovoje su smurtu
Lietuva turi prisiimti tarptautinius įsipareigojimus.
„Smurtas netoleruotinas jokioje aplinkoje ir jokiomis
aplinkybėmis. Lietuva turi prisiimti tarptautinius įsipareigojimus
kovoti su smurtu“, - D. Grybauskaitės poziciją praėjusią
savaitę perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Vienas iš ministro pasirašytos ET konvencijos dėl smurto prieš
moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo punktų
teigia, jog šio dokumento nuostatas „šalys įgyvendina
nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties,
rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių
pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei
mažumai, turtinės padėties, gimimo, lytinės orientacijos, lyties
tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, šeiminės
padėties, migranto ar pabėgėlio statuso arba kito statuso“.
Lietuvos vyskupai anksčiau paragino šalies vadovus neskubėti
pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų
vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine
prigimtimi.
Be kita to, dvasininkams susirūpinimą kelia dokumento nuostatos,
kurios ją pasirašiusias šalis įpareigoja visų formaliojo
švietimo lygių ugdymo programas papildyti mokymo medžiaga apie
nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei
transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su
nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek
daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą,
keliantį pagrįstą nerimą“, - tvirtinama kreipimesi.
Nuogąstavimus dėl to yra pareiškusios ir įvairios
visuomeninės organizacijos.
Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje
aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė
Europos Tarybos Ministrų taryba.
Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims
mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš
kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės. Šių metų
gegužės 16 duomenimis, konvenciją buvo ratifikavusios keturios
valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija, Turkija. Iš viso ją
pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.