Per metus pateikta 12 įstatymų projektų, iš kurių daugelis sudavė triuškinamus smūgius pagrindiniam prezidentės priešui korupcijai.
Atleistas 21 teisėjas. Tai, savaime suprantama, yra labai gerai, nors tik vienas jų atleistas už vardo pažeminimą.
Be to, vetuoti 5 įstatymai, Lietuva blizga tarptautinėje arenoje, surengtos antrosios „Knygų kalėdos”, atsakyta į 3343 gyventojų laiškus...
Žodžiu, skaičių ir tokių žodžių kaip „sutelkta”, „paraginus atkreiptas dėmesys”, „remiant” – apstu.
Ką jau kalbėti apie laimėjimus, pavyzdžiui, didesnę Europos paramą 2014–2020 m., kurie be jokių komentarų priskiriami būtent prezidentės nuopelnams.
Tiesa, šiame aruode yra ir akis itin rėžiančių perlų. Antai šalies vadovė tiesiai šviesiai rėžia, kad jos dėka ne tik žengti „pirmieji konkurencijos žingsniai šilumos ūkyje”, bet ir atsirado „mažesnės šilumos kainos gyventojams”.
Še tau, boba, devintinės! Regis, šiemet visa Lietuva dar labiau nei pernai raudojo ašaromis laistydama sąskaitas už šildymą.
Šilumos tiekėjai, ekspertai ir pareigūnai šį šildymo sezoną irgi vadino ne tik vienu ilgiausių, bet ir brangiausių, fiksavo augančias gyventojų skolas.
Bet jeigu prezidentė pasakė, kad mokėjome mažiau, tai greičiausiai taip ir buvo. Gal ji tiesiog turėjo galvoje, jog dabar mokame mažiau, nes pagaliau atėjo vasara?
Juk pernai pavasarį tuometis premjeras A.Kubilius irgi žadėjo, kad šilumos kainos pagaliau sumažės, nes „orai šyla”.
