Kaip puoselėti gyvūnų gerovę, aptarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Animals’ Angels“ atstovė Christine Hafner ir judėjimo „8 hours.eu“ koordinatorius Adolfo Sansolini.
Susitikime taip pat dalyvavo Gudrun Koller, Austrijos ambasadoriaus Lietuvoje sutuoktinė, nevyriausybinės organizacijos „Keturios pėdutės“ atstovė.
Susitikimo metu svečiai pateikė išsamią informaciją apie gyvūnų gerovės situaciją, juos transportuojant ilgais maršrutais, „Animals‘ Angels“ aktyvistų veiklą ir siekius. Susitikime diskutuota apie nevyriausybinių organizacijų keliamą iniciatyvą peržiūrėti galiojančius reikalavimus ir svarstyti galimybę, kad skerdimui skirtų gyvūnų kelionė netruktų ilgiau kaip 8 valandas. Taip pat aptarti pasiūlymai sumažinti didžiausią leistiną gyvūnų skaičių transporto priemonėse ir padidinti būtiną aukštį virš gyvūnų galvų, jei jie transportuojami kelių aukštų sunkvežimiuose.
Kaip pabrėžė A. Sansolini, šiai nevyriausybinių organizacijų iniciatyvai savo paramą išreiškė Europos Parlamentas, be to, surinkta per 1,3 mln. Europos piliečių parašų. Pasak A. Sansolini, šią iniciatyvą palaikė ir su svečiais anksčiau susitikęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.
2011 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), atlikusi mokslinį rizikos vertinimą, taip pat išsakė nuomonę, kad gyvūnų gerovei transportavimo metu įtakos turi ne tik kelionės laikas, bet ir gyvūnų parengimas kelionei, transporto priemonių būklė, važiavimo greitis, tinkamas maršrutų planavimas. Pateikdama mokslinę nuomonę, EFSA suformavo ir konkrečius pasiūlymus, kaip galėtų būti pagerinta gyvūnų gerovė transportavimo metu.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus, Lietuva remia nevyriausybinių organizacijų siekius užtikrinti geresnę gyvūnų gerovę transportavimo metu, tačiau, siekiant realių permainų šioje srityje, būtina bendra visų Europos Sąjungos valstybių pozicija, paremta moksliniu rizikos vertinimu, kurį yra atlikusi EFSA.
„Visuomet pabrėžiu, kad žmogus, prisijaukindamas gyvūną, prisiima ir įsipareigojimus rūpintis jo sveikata ir gerove, nes gyvūnai patys negali to padaryti. Lietuva labai atsakingai įgyvendina gyvūnų gerovei gerinti skirtus reikalavimus, šia prasme esame viena pažangiausių valstybių Europoje.
Bet jeigu tokio paties požiūrio nesilaikoma visose bendros ekonominės erdvės šalyse, tuomet iškraipomos lygiavertės konkurencijos sąlygos, o sąžiningai reikalavimus įgyvendinantys ūkininkai ar verslininkai gali dėl to patirti ekonominių nuostolių. Todėl pirmiausia būtina labai tvirta Europos Komisijos nuomonė ir pozicija šiais klausimais“, – sakė direktorius J. Milius.
G. Koller pasidžiaugė, kad Lietuva per keletą pastarųjų metų labai daug nuveikė gerindama gyvūnų gerovę.
„Džiugina, kad labai sustiprėjo gyvūnų globos organizacijos. Keičiasi ir visuomenės požiūris į gyvūnų globą – nebesitaikstoma su žiauriu, aplaidžiu elgesiu su gyvūnais. Kaip visuomeninių organizacijų atstovė, norėčiau pabrėžti, kad, be aktyvaus ir geranoriško Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos indėlio ir bendradarbiavimo, tokių rezultatų pasiekti būtų buvę gerokai sunkiau“, – sakė G. Koller.
Susitikimo metu sutarta ir toliau aktyviai bendradarbiauti, siekiant kuo aiškesnio teisinio reguliavimo, užtikrinančio gyvūnų gerovę, bei glaudesnio Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimo šioje srityje, ypač atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
