„Mums iš tikrųjų liūdna, jeigu prezidentė mato, kad mes -
kažkokia grėsmė valstybinei kalbai. Grėsmę reikia įžvelgti
visai kituose dalykuose. Daug šeimų, jaunų šeimų emigruoja ir iš
tikrųjų nors prezidentė pabrėžė, kad emigrantai grįžta,
galbūt šiek tiek, bet mes vis dėlto matome kaimuose tuščius
namus, emigracijos banga buvo labai didelė ir išvykusios į kitas
šalis dirbti jaunosios šeimos negali ugdyti (vaikų) gimtąja
lietuvių kalba. Ir tai yra iš tikrųjų ta tikroji grėsmė ir
reikėtų numatyti, ką galima būtų Lietuvai, kaip valstybei,
padaryti būtent šia linkme, kad lietuviai, kurie yra dabar po visą
pasaulį išsibarstę, grįžę mokėtų tą lietuvių kalbą“, -
sakė parlamentarė.
Jos teigimu, teisę tausoti gimtąją kalbą turi ir lietuviai, ir
Lietuvos lenkai.
„Prezidentė savo kalboje taip pat pabrėžė, kad mes turime
tausoti, mylėti, saugoti gimtąją kalbą - tai supratome, kad visi
turime lygias teises tą kalbą saugoti. Nes kiekvienas gimsta ir auga
šeimoje ir jo kalba yra tokia, kokios moko tėvai, kurią nuo gimimo
girdi“, - aiškino ji.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos po prezidentės metinio
pranešimo išplatintame pareiškime pažymima, kad D. Grybauskaitės
teiginiai, susiję su lietuvių kalba ir tautinėmis mažumomis, „yra
klaidingi ir nelogiški“.
„Lietuvių kalbai grėsmę kelia ne tautinės mažumos, o tai,
kad, valdant konservatoriams, kuriuos Lietuvos prezidentė rėmė, iš
Lietuvos išvažiavo pusė milijono gyventojų, kurių vaikai arba
turi labai ribotas galimybes mokytis lietuvių kalbos, arba tokių
galimybių išvis neturi. Visų pirma būtina rūpintis tuo, kad
lietuviai neišvažiuotų iš savo Tėvynės, o ne kritikos strėles
nepagrįstai kreipti į tautinių mažumų pusę“, - teigia partija.
„Prezidentė D. Grybauskaitė turėtų žinoti, kad lietuviškos
mokyklos Lenkijoje yra uždaromos Punsko valsčiaus tarybos narių ir
viršaičio, kurie yra lietuvių tautybės, todėl prezidentės
pasisakymą šiuo klausimu galima apibrėžti kaip provokuojantį.
Belieka apgailestauti, kad patarėjai rengia prezidentei tekstus,
kurių turinys nepadeda siekti tautinės santaikos“, - sakoma Lenkų
rinkimų akcijos pranešime.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po prezidentės metinio
pranešimo savo ruožtu Lenkijos spaudos agentūra PAP sakė, kad
Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra sunkesnėje fazėje nei pirmosios
jo kadencijos metu.
„Aišku, kad šioms komplikacijoms pirmiausiai įtakos turi
Lietuvos lenkų padėtis. Iš vienos pusės – pagrįsti lenkų
mažumos norai. Iš kitos – Lietuvos valdžios kartais
nesugebėjimas, o kartais nenoras juos realizuoti“, - sakė jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkija rems visus Lietuvos lenkų
siekius tuo pat metu visiškai gerbdama Lietuvos suverenumą.
„Man taip pat aišku, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai turi būti
lojalūs Lietuvos piliečiai, tačiau tuo pat metu iš Lietuvos
valdžios lauksime daugiau supratimo ir ten gyvenantiems lenkams, nes
dauguma jų norų nėra ekstravagancijos apraiška ir verta didesnio
dėmesio negu iki šiol“, - sakė Lenkijos premjeras.
Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą šalies vadovė
sakė, kad „valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite
jau tampa lietuvių kalba“.
„Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus
šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų
uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, - teigė prezidentė.
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu
švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis yra
pasirašęs įsakymą dėl palengvinimų tautinių mažumų mokyklų
abiturientams per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą - jie gali
parašyti mažiau žodžių ir padaryti daugiau klaidų.