Kad tai numatanti Švietimo įstatymo pataisa gali prieštarauti
Konstitucijai, balsavo du TTK nariai, du buvo prieš, vienas
susilaikė.
Seimo komitetas neatsižvelgė į Seimo Teisės departamento
išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nes joje
nurodyta, jog valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo
įstaigos yra pasaulietinės. Pasak teisininkų, mokyklose tėvų
pageidavimų mokoma tikybos, bet tikybos mokymas turi būti
organizuojamas taip, kad nebūtų paneigiamas valstybinių ir
savivaldybių mokymo bei auklėjimo įstaigų pasaulietiškumas.
„Manome, kad siūlomas teisinis reglamentavimas, pagal kurį
religijų pagrindų pažinimas būtų etikos programos privalomoji
dalis, prieštarauja Konstitucijai“, - rašoma Seimo teisininkų
išvadoje.
Pagal šešių Seimo narių parengtą Švietimo įstatymo
pataisą, tikyba ir etika būtų pasirenkamos dorinio ugdymo dalys,
tėvų pageidavimu tikybos (tradicinės religinės bendruomenės ar
bendrijos) dalykas galėtų būti įtrauktas į jų vaikų
ikimokyklinį ugdymą, o religijų pagrindų pažinimas taptų etikos
programos privaloma dalimi.
„Tikybos dėstymas nėra vien žinių suteikimas. Tikybos
dėstymas yra praktikavimo ir tam tikros tradicijos perdavimas. Jis
neapsiriboja vien žinių suteikimu. Čia manoma, kad religijos
pagrindai būtų išdėstomi trumpai kaip tam tikros žinios apie
religijas. Įstatymo tikslas - kad vaikai nebūtų neapsišvietę. Man
irgi nepatinka ir Seime kartais susiduriu, yra vienas kitas kolega,
kaip pasakys... kaip aš apie fiziką negalėčiau kompetentingai
kalbėti, taip kai kurie negali apie religiją, nes neturi bazinių
žinių“, - sakė projektą palaikiusi konservatorė Vilija
Aleknaitė-Abramikienė.
„Negi norime, kad mūsų vaikai būtų kvailesni nei europiečiai?
Čia nenumatomas tikybos dėstymas, jis (vaikas. - Red.) nedaromas
tikinčiu, jam suteikiamos žinios, kas yra budistai, kas yra
judaistai, kas yra islamas, kokios jo formos, kas yra krikščionybė.
Nė vieno ateisto nepadarys tikinčiu“, - pabrėžė parlamentarė.
TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas stebėjosi,
kodėl įstatyme reikia nurodyti, ko mokyti per etikos pamokas.
„Ar įstatyme reikia nurodyti programos turinį? Juk įstatyme
nenurodote, koks tikybos dalyko turinys, - teigė jis. - (...) Etika
yra mokslas apie moralę, ten nėra dėstoma religijų pagrindų.“
Anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Seime
siūlė mokykloje padaryti privalomą tikybos mokymą pradinėse ir
pagrindinėse mokyklose, tačiau pripažinta, kad šis projektas gali
prieštarauti Konstitucijai. Šiam siūlymui nepritarė ir Lietuvos
katalikų bažnyčios vyskupų konferencija.
Šiuo metu moksleiviams iki 14 metų dorinio ugdymo dalyką -
tikybą arba etiką - parenka tėvai, o nuo 14 metų jie renkasi
patys.
Lietuvos Konstitucija teigia, kad „minties, tikėjimo ir
sąžinės laisvė yra nevaržoma“, o „valstybinės ir savivaldybių
mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Konstitucijoje
teigiama, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir
globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo
įsitikinimus, o tikybos mokoma tėvų pageidavimu. „Niekas negali
kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti
kurią nors religiją arba tikėjimą“, - skelbia 26 Konstitucijos
straipsnis.