Buvusiai teisėjai dar teks sumokėti beveik 15 litų proceso
išlaidų.
Į nutarties paskelbimą neatvyko nė vienos šalies atstovas.
Teismas posėdžio metu motyvų, kodėl netenkina skundo, nepaskelbė.
Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra galutinė - per 30 dienų
ji gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šioje byloje atsakovais buvo patraukta teisėją dekretu
atleidusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, Teisėjų taryba ir
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.
D. Mazur prezidentės dekretu iš pareigų atleista pernai
lapkritį. Gavusi Teisėjų tarybos pritarimą, prezidentė nusprendė
nepratęsti iki tol penkerius metus teisėja dirbusios D. Mazur
įgaliojimų ir skirti ją teisėja, kol sukaks 65 metais.
Eksteisėja prašė priteisti jai daugau nei 1,3 mln. litų
turtinės ir 10 tūkst. litų neturtinės žalos. Turtinę žalą
teisininkė apskaičiavo manydama, kad ji būtų gavusi, jei būtų
toliau dirbusi teisėja.
Atlikus tikslinio teisėjos veiklos patikrinimo rezultatus
paaiškėjo, kad teisėja skiria švelnesnes nei numato įstatymas
nuobaudas administracinių teisės pažeidimų bylose Kelių eismo
taisyklių pažeidėjams: prie vairo girtiems užkluptiems bei greitį
viršijusiems vairuotojams.
Kaip skelbė žiniasklaida, Kauno apygardos teismo pirmininkas
Nerijus Meilutis nustatė, kad teisėja posėdžių metu kartais kalba
neformaliai ir esą net moralizuoja žmones. Pasak teismo vadovo, tam
tikrais atvejais teisėjos bendravimo su proceso dalyviais stilius ir
kalba neatitiko vieno iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį
sudarančių aspektų - teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti
oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą
reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.
„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl
kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, - yra
sakęs prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis.
D. Mazur šiuo metu Kaune dirba padėjėja advokatės kontoroje.