Vilniaus apylinkės prokuratūra siekė, kad eksmeras būtų
pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuratūros skundas
atmetamas kaip nepagrįstas.
„Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, kad
apylinkės teismas visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, ir, juos
įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas, kad nepadarytos veikos,
turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, -
paskelbė teisėja Regina Pocienė.
Teismas mano, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog
V. Navickas kišosi į valstybės tarnautojo veiklą. Teismas atkreipė
dėmesį, kad pateiktas įrašas nebuvo ištisinis, kai kurios jo
vietos buvo ištrintos. Liudytojas Arūnas Totoraitis aiškino, kad
jis ištrynė vietas, kurios buvo susijusios su jo asmeniniu gyvenimu.
Apygardos teismas mano, kad apie V. Navicką byloje esanti
informacija galėtų būti naudojama sprendžiant V. Navicko atitikimą
einamoms pareigoms, pokalbiai labiau rodo jo neigiamą požiūrį į
objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad po slapta darytų
pokalbių paviešinimo V. Navickas neteko posto.
Teismui taip pat nebuvo aišku, kokius būtent sprendimus
tuometinis meras ragino atlikti ne vienodu terminu ir nėra pagrindo
išvadai, kad nesilaikytų normatyviniuose teisės aktuose numatytų
terminų.
„Nėra duomenų, kad sukėlė pasekmes valstybės interesams,
nepakanka faktinių duomenų nustatyti, kas padaryta žala valstybei.
nukentėjusiųjų asmenų byloje nebuvo“, - paskelbė teismas.
Po Vilniaus apygardos teismo nutarties išteisinamasis nuosprendis
V. Navickui įsiteisėjo.
Vasario 26 dieną paskelbtu nuosprendžiu Vilniaus miesto
apylinkės teismas visiškai išteisino buvusį sostinės merą dėl
kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba per pokalbius su tuometiniu
savivaldybės kontrolieriumi.
Apylinkės teismas nusprendė V. Navicką išteisinti, kadangi, jo
vertinimu, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo baudžiamojo
nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus
slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis
Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną
Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims
demokratams palankius sprendimus.
Šiuose įrašuose V. Navickas
teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia
atlikti per tris dienas, o nenaudingus - per trejus metus. Bylos
nagrinėjimo metu šie įrašai buvo išklausyti.
Tačiau nuosprendį paskelbęs apylinkės teismas pabrėžė, kad
politinė nauda nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o
byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti,
jog V. Navickas darė neteisėtą įtaką valstybės tarnautojui
Š. Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.
Prokuratūra su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė.
Valstybės kaltintoja pirmos instancijos teisme siūlė teismui
eksmerui skirti 160 minimalaus gyvenimo lygio dydžio baudą, tai
sudaro 20,8 tūkst. litų.
V. avickas tvirtina tapęs buvusio savo patarėjo Arūno
Totoraičio auka. A. Totoraitis Š. Skučui davė diktofoną įrašams
mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š. Skučas vėliau pripažino,
kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo,
padarė A. Totoraitis.
Pasak Š. Skučo, pokalbį su meru jis
įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu,
tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo
viešinti.
A. Totoraitis - buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero
padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs Savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.
Š. Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du
kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė
jį iš darbo atleido nepagrįstai.