Kalbėdamas Gedulo ir vilties dienai skirtame minėjime Seime,
dvasininkas kritikavo Vyriausybės sprendimą pasirašyti konvenciją
prieš smurtą artimoje aplinkoje, nes „po gražia dokumento skraiste
diegiama „gender“ ideologija dėl lyties pasirinkimo“.
„Tremtinių likimai primena ne tik nežmoniškos sistemos
grimasas, bet ir tai, kas padėjo kaliniams ir tremtiniams
sunkiausiomis sąlygomis išsaugoti orumą ir nepalūžti. Tai buvo
tikėjimas Dievu ir tvirti šeimos ryšiai. Tikėjimas gelbėjo
sunkiausiomis valandomis ir padėjo išsaugoti viltį, o šeima buvo
svarbi atrama, nes artimųjų meilė - galingesnė už Sibiro speigus.
Jeigu nebūtų turėję tikėjimo, jeigu žmonių nebūtų jungę
šeimos ryšiai, dauguma vėliau sugrįžusiųjų į tėvynę būtų
likę ten, kur juos buvo atlydėję NKVD-istai“, - penktadienį sakė
S. Tamkevičius.
„Deja, ne visi pasimoko iš istorijos, todėl eksperimentai su
žmonėmis tęsiasi ne tik Šiaurės Korėjoje ar Kinijoje, bet ir
Europoje tik kiek kitokiomis formomis. Marksizmas yra labai gyvas ir
garsiausiuose Europos universitetuose, ir politinėje Europos
padangėje. Marksistiškai mąstantys žmonės ir šiandien
manipuliuoja mums, lietuviams, labai girdėtomis sąvokomis -
pažanga, naujas žmogus, laisva visuomenė“, - tvirtino dvasininkas.
Anot jo, eksperimentai su žmonėmis slepiami po tokiomis
„nekaltomis sąvokomis kaip socialinė lytis, kova prieš smurtą ir
prievartą, kova už lygias teises“ ir pan.
„Kuriamas naujas žmogus - laisvas nuo aiškaus tikėjimo,
vengiantis bet kokios atsakomybės, nebranginantis normalios šeimos,
pasiryžęs bet ką paaukoti dėl savo asmeninės gerovės. Šitoks,
tik savo tiesa ir savo morale besivadovaujantis žmogus gali
kaitalioti ne tik savo mąstymą, bet kartais net savo prigimtinę
lytį (...) Pasirašomos, atrodo, reikalingos konvencijos, kaip toji
neseniai mūsų Vyriausybės pasirašyta konvencija dėl smurto prieš
moteris. Po gražia dokumento skraiste diegiama „gender“ ideologija
dėl lyties pasirinkimo, kuri neturi jokio mokslinio pagrindimo, bet
jai tiesiamas kelias į mūsų švietimą, kultūrą ir net į
teisinę sistemą“, - kalbėjo arkivyskupas.
Jis apgailestavo, kad Vyriausybė, nutardama pasirašyti minėtą
konvenciją, neatsižvelgė į 113 visuomeninių organizacijų, per
šimto mokyklų bei vaikų darželių, šimtų pavienių piliečių
nuomonę.
„Lietuvos vyskupai mano, kad socialinės inžinerijos
eksperimentai su žmogumi, jo moraliniais pamatais, jo prigimtimi yra
pavojingi, todėl klausia, kas verčia taip skubėti atverti duris
labai abejotinai ideologijai. Noras įsiteikti vizituojantiems
aukšties ES pareigūnams? Baimė pirmininkaujant ES Tarybai
pasirodyti, kad Lietuvos visuomenė yra neva atsilikusi? Ar tiesiog
pionieriškas noras būtų pažangiems?“ - klausė S. Tamkevičius.
Jis tvirtino nerimaujantys dėl minėtų dalykų, bet vylėsi, kad
„Lietuvos visuomenė dar pakankamai sveika ir sugebės atskirti
grūdus nuo pelų, sugebės įvertinti, kas yra tikroji pažanga, o
kas yra tik jos imitacija ar net karikatūra“.
Vyriausybei pritarus birželio 7 dieną užsienio reikalų
ministras Linas Linkevičius pasirašė Lietuvoje prieštaringų
vertinimų sulaukusią Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš
moteris.
Prieš pasirašydamas dokumentą ministras įteikė notą Europos
Tarybos generaliniam sekretoriui, joje pasakyta, kad Lietuva
konvencijos nuostatas taikys tik vadovaudamasi savo Konstitucijoje
įtvirtintais principais ir normomis.
Minėtos konvencijos tikslas - apsaugoti moteris nuo visų smurto
formų, užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, už šį smurtą
persekioti baudžiamąja tvarka, skatinti tarptautinį
bendradarbiavimą šioje srityje.
Be kita ko, ET konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto
artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo teigiama, kad šio
dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl
biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos,
religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės
kilmės, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo,
lytinės orientacijos, lyties tapatybės, amžiaus, sveikatos
būklės, negalios, šeiminės padėties, migranto ar pabėgėlio
statuso arba kito statuso“.
Lietuvos dvasininkai išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios
konvencijos nuostatos ją pasirašiusias šalis įpareigoja visų
formaliojo švietimo lygių ugdymo programas papildyti mokymo
medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje
aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė
Europos Tarybos Ministrų taryba.
Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims
mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš
kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės. Šių metų
gegužės 16 duomenimis, konvenciją buvo ratifikavusios keturios
valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija, Turkija. Iš viso ją
pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.