Nenustatytu laiku nežinomoje vietoje iš nenustatyto asmens paėmė kyšį, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokie įtarimai 2010-aisiais buvo pareikšti vienam bendrovės „Vilniaus vandenys” skyriui vadovavusiam 43 metų T. Biknevičiui. Per trejus metus trukusį tyrimą įtariamasis iš pareigūnų taip ir neišgirdo, kas ir kokio dydžio kyšį jam davė.
Triukšmingai prasidėjusi STT operacija neseniai baigėsi trumpu elektroniniu laišku – prokuroras pranešė T. Biknevičiui, kad byla nutraukta.
Buvęs įmonės „Vilniaus vandenys” Aprūpinimo ir ūkio skyriaus vadovas svarsto, ar pareigūnai tyrimą būtų baigę anksčiau, jei jis būtų sutikęs rengti provokacijas prieš Socialdemokratų partijos lyderius.
T. Biknevičius įrašinėjo pokalbius su STT pareigūnais, o šį antradienį jų įrašus pateikė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.
Neseniai vienoje statybų bendrovėje projektų vadovu dirbti pradėjęs T. Biknevičius „Lietuvos rytui” pasakojo apie gyvenimą STT pareigūnų taikiklyje ir keistus jų pasiūlymus.
– Kaip ir kodėl STT susidomėjo jumis?
– Vieną 2010 metų balandžio rytą į bendrovės „Vilniaus vandenys” biurą atvažiavo STT pareigūnai kartu su žurnalistais. Jie uždarė visus kabinetus ir juose atliko kratas.
Buvo sulaikyta keliolika darbuotojų. Antrankius jie ruošėsi uždėti ir man. Krata mano kabinete truko valandą ar dvi.
Kadangi prieš kelias dienas pasikeičiau darbo kompiuterį, jis buvo visiškai tuščias, nespėjau įsirašyti net reikalingų programų.
Senasis kompiuteris, kuriuo dirbau trejus metus, stovėjo kitame kabinete, bet STT agentų jis nedomino. Jie paėmė naują kompiuterį, dalį dokumentų.
Po šios kratos jie mane parvežė namo. Visi išgėrėme kavos, bet iš namų nei dokumentų, nei kompiuterio nepaėmė.
Tuomet visi nuvažiavome į STT, o iš ten – į degalinę Liepkalnio gatvėje.
– Ką veikėte degalinėje?
– Ten prasidėjo pokalbiai apie tai, kad reikėtų sukompromituoti Seimo narį Juozą Oleką, kuris dabar yra krašto apsaugos ministras.
„Mes žinome – jis labai blogas žmogus”, – sakė su manimi bendravę agentai. Po visų kratų ir apklausų tuomet buvau labai įbaugintas, todėl jie, matyt, tikėjosi mane palaužti.
– Kodėl juos domino J. Olekas? Už kokias paslaugas jam turėjote siūlyti kyšį?
– Aš jau dešimt metų vadovauju J. Oleko rinkimų štabui, todėl, matyt, ir pasirinko šį taikinį. Tačiau aš nesileidau į kalbas.
Agentai labai greitai suprato, kad nepavyks sukompromituoti J.Oleko, tad ramiai pasakė, jog paliks jį ramybėje. Todėl ir nesužinojau, už ką jam turėjo būti siūlomas kyšis.
Agentai man žadėjo, kad jei sutiksiu su jais bendradarbiauti, būsiu atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą.
– O kuo buvote įtariamas?
– Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje esą paėmiau nenustatyto dydžio kyšį, bet ne mažesnį negu vienas minimalus gyvenimo lygis.
Šis įtarimas toks abstraktus, kad jį būtų galima pareikšti beveik kiekvienam su valstybės tarnyba susijusiam žmogui.
Tai yra apysunkis nusikaltimas, o jį tiriantys pareigūnai įgyja teisę sulaikyti įtariamąjį, klausytis jo pokalbių telefonu ir prašyti teismo leidimo jį suimti.
– Bet jūs nebuvote suimtas?
– Kai kitą dieną po apklausos nuėjau į darbą, kolegos pastebėjo, kad nesiorientuoju erdvėje ir nelabai suvokiu, ką kalbu.
Jie mane greitai nuvežė į ligoninę. Priimamajame buvo prijungta lašelinė. Man buvo nustatytas galvos smegenų išemijos priepuolis, paprastai kalbant, insultas.
Ligoninėje praleidau porą savaičių. Medikai mane pastatė ant kojų ir išleido gydytis namo.
Net tuo metu, kai buvau sunkios būklės, netilo mano telefonas. Tyrėjai manęs ieškojo ligoninėje, bet medikai jų neįleido į palatą. Ligoninėje mane aplankė ir J.Olekas, o tai vėl sukėlė STT susidomėjimą.
Kai į ligoninę atėjęs advokatas atnešė mano telefonus, kuriuos grąžino STT tyrėjai, aš nusiraminau. Maniau, kad nerasta jokių įrodymų, ir viskas baigėsi.
– Tačiau nesibaigė?
– Grįžęs iš ligoninės ir porą dienų praleidęs namuose turėjau važiuoti pasitikrinti pas šeimos gydytoją. Ryte susiruošiau į medicinos centrą, bet sulaukiau STT agentų skambučio – tuoj atvažiuojame. Tuomet vartojau gal 15 rūšių vaistus, tarp jų – ir antidepresantus.
Tas skambutis vėl mane sukrėtė. O po STT agentų vizito gydytoja pratęsė nedarbingumo pažymėjimą dar keliems mėnesiams ir paskyrė dar daugiau vaistų.
STT agentai atvažiavo dviese, paprašė, kad išvirčiau kavos, ir pradėjo mane kalbinti. Jie jau žinojo, kad atsisakiau rengti provokacijas prieš J.Oleką, tad pareiškė: „Gerai, J.Olekas tau šventas žmogus, mes jo neliesime.”
Tuomet užvedė kalbą apie kitus Socialdemokratų partijos lyderius.
Buvo paminėtas Algirdas Butkevičius, bet aš su juo nebuvau gerai pažįstamas.
Po to kalba pakrypo apie Vilniaus vicemerą Romą Adomavičių. Klausydamiesi telefono pokalbių agentai suprato, kad mes su juo nesutariame. Mes nebuvome priešai, bet susikirsdavome dėl partijos reikalų.
Pagal STT planą turėjau prašytis darbo R.Adomavičiaus prižiūrimoje įmonėje, o po to jam perduoti agentų paruoštus pinigus. Tai daryti taip pat atsisakiau.
STT agentai jautėsi labai drąsūs ir aiškino, kad ikiteisminį tyrimą gali sureguliuoti taip, kaip jiems reikia, o mane uždaryti į areštinę tik dėl šou.
Užsiminiau, kad taip savavaliaudami jie gali „gauti per stogą”. Jie atrėžė, kad jų tarnyba „per stogą negauna”.
Įraše yra ir žodžiai: „Mes galime užmerkti akis prieš tavo padarytus nusikalstamus veiksmus.”
Tuomet užsiminiau, kad pokalbį galėčiau tęsti tik pasikvietęs advokatą.
Agentai man patarė galvoti savo galva ir pasiūlė paskambinti vienam bendradarbiui ir paprašyti, kad jis parašytų pareiškimą ir duotų parodymus prieš vieną „Vilniaus vandenų” vadovą.
Jie patys diktavo, ką į STT esą besikreipiantys darbuotojai turi parašyti tuose pareiškimuose. Tuomet užsiminiau, kad pokalbį galėčiau tęsti tik pasikvietęs advokatą.
Pokalbius su STT agentais stengiausi įrašinėti, o šią savaitę tuos įrašus išklausėme Seimo komisijoje.
– Kaip STT agentai elgėsi tuomet, kai atsisakėte rengti provokacijas?
– Kartą jie mane kvietė susitikti parduotuvės „Rimi” automobilių stovėjimo aikštelėje, kalbėjo apie savivaldybės dangoraižius ir juose sėdintį vicemerą R. Adomavičių.
Apie tai, kad įvyks toks susitikimas, aš buvau pranešęs savo advokatui. Kai jis atėjo, STT agentai labai išsigando ir nutraukė pokalbį. Vėliau dar sulaukiau kvietimo susitikti prie Operos ir baleto teatro.
– Kai vyko tyrimas, nebuvote nušalintas nuo pareigų, bet pasitraukėte iš „Vilniaus vandenų”. Kodėl?
– Man paskirta kardomoji priemonė draudė ne tik išvykti iš Lietuvos, bet ir bendrauti su keturiais savo vadovais bei visais pavaldiniais. Kaip galėjau dirbti toliau?
– Susiradote kitą darbą?
– Trejus metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvau bedarbis. Buvau pakviestas į kelis darbo pokalbius.
Mano kvalifikacija atitiko reikalavimus, bet atėjęs į paskutinį pokalbį išgirsdavau neigiamą atsakymą.
Visi darbdaviai sužinodavo, kad esu įtariamasis.
Tik prieš porą mėnesių susiradau darbą statybų bendrovėje.
– Kaip vyko ikiteisminis tyrimas? Buvote apklausiamas, stebimas?
– STT manęs net trumpam nebuvo palikusi ramybėje. Grįždavau namo, pro vartus įvažiuodavau į kiemą, o už nugaros jau stovi agentai.
„Nepersigalvojai dėl R. Adomavičiaus?” – šį klausimą girdėjau daugybę kartų, bet nepersigalvojau. Tuomet buvau įspėtas, kad mano byla bus tiriama dar ilgai.
Taip ir buvo. Per tą laiką oficialiai apklaustas buvau tik kartą, bet nei man, nei advokatui nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir pagaliau sužinoti, kuo esu įtariamas.
Nebuvo rengiamos jokios akistatos, parodymų patikrinimai.
– Ką per tą vieną apklausą bandė išsiaiškinti STT pareigūnai?
– Man pareiškė: „Prisipažink, kad generaliniam direktoriui nešei vokus.”
Nešiau, toks buvo mano darbas – aš buvau Aprūpinimo ir ūkio skyriaus vadovas ir įvairių vokų per dieną ateidavo nuo 50 iki 100.
Tai – komerciniai pasiūlymai, sąskaitos, kiti laiškai.
Raštinė juos visus perduodavo mūsų skyriui, o aš nešdavau direktoriui.
Vėliau advokatas parašė skundą dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Mes siekėme, jog byla kuo griečiau būtų perduota teismui, bet prokurorui neužteko duomenų, kad teisme galėtų pateikti kaltinimus.
Prokuroras tikino, kad užsitęsė ekspertizės, bet byloje jau buvo visų ekspertų išvados.
Maždaug po metų vėl sulaukiau kvietimo į apklausą.
Tąkart mane apklausė kaip liudytoją. Praėjus trejiems metams nuo tyrimo pradžios gavau elektroninį laišką, kuriuo prokuroras informavo, kad mano atžvilgiu tyrimas nutrauktas, įtarimai panaikinti.
Skaitydami šį nutarimą pastebėjome, kad šių metų sausio mėnesį STT pareigūnai buvo pradėję dar vieną ikiteisminį tyrimą, bet jį nutraukė po kelių dienų.
Tai įrodo, kad iki paskutinės minutės man buvo bandoma ką nors pripaišyti, nes nesutikau su jais bendradarbiauti.
– Kodėl staiga viskas baigėsi?
– Manau, kad STT agentai rado kitą pagalbininką, kuris sutiko išprovokuoti R.Adomavičių. Pamažu aiškėja, kad taip ir buvo.
– Ar po trejų metų sužinojote, iš ko ir kokį kyšį paėmėte?
– Ne. Per ilgai trukusį tyrimą man pareikšti įtarimai nebuvo sukonkretinti nė vienu sakiniu.
– Bet tyrėjai bandė aiškintis, ar dirbdamas „Vilniaus vandenyse” praturtėjote?
– STT kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad patikrintų mano pajamas nuo 2003 metų. Visai šeimai teko sukti galvą, nes tikrintojai pastebėjo, kad prieš keletą metų kažkam pervedėme 800 litų.
Nei aš, nei buvusi žmona negalėjome prisiminti šio atvejo. Tik po kurio laiko duktė prisiminė, kad draugės tėvas buvo sumokėjęs už jos kelionę į Bulgariją, o mes vėliau jam pervedėme pinigų.
Mokesčių inspektoriai atsivežė ekspertą ir skaičiavo, iš kiek blokelių pastatytas mano namas.
Sakiau: „Lupkite tinką ir skaičiuokite, bet po to patys ir užtinkuokite.” Kruopščiai buvo tikrinama ir buvusios mano žmonos bendrovė, bet jokių pažeidimų nenustatyta.
Mano namas pastatytas 2007 metais, kai aš dar nedirbau „Vilniaus vandenyse”. Jie susirinko visus dokumentus ir tikrino, ar nors viena juose minima bendrovė gali būti susijusi su „Vilniaus vandenimis”. Tačiau liko nusivylę, nes nerado jokių sąsajų.
– Pokalbių su STT agentais įrašus pateikėte ne teisėsaugos pareigūnams, o Seimo nariams. Kodėl?
– Politikai nebuvo pirmieji, kurie sužinojo apie tai, kad esu raginamas rengti provokacijas.
Praėjusių metų spalį apie tai papasakojau ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Tai girdėjo ir prokuroras, bet nereagavo.
Kur daugiau galėjau kreiptis? O kai apie tai papasakojau „Lietuvos rytui”, kilo didžiulis triukšmas.
Man paskambino STT Imuniteto valdybos pareigūnas ir familiariai paprašė: „Duok įrašus.”
Kodėl juos turėčiau atiduoti tarnybai, kuri dirbdama su manimi galimai susikompromitavo. Atidaviau juos Seimo komisijai – ką jie norės, tą darys.
– Kaip į jūsų pateiktą informaciją reagavo Seimo nariai?
– Nunešę šiuos įrašus į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją mes su advokatu pasijutome lyg teisme.
Man susidarė įspūdis, kad dalis komisijos narių visai nesuprato, ką norime papasakoti.
Kai kurie tai pavadino mano gynybine versija, bet aš neturiu nuo ko gintis – nebesu niekuo kaltinamas.
Aiškinsis Seimas ir STT
* Po Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdžio, kuriame T.Biknevičius pateikė garso įrašus, STT vadovas Saulius Urbanavičius žurnalistams sakė neturintis duomenų, kad jo tarnybos darbuotojai būtų rengę provokacijas. Dėl to įstaigoje atliekamas tyrimas.
* Antradienį parlamente pristatydamas metinę veiklos ataskaitą STT vadovas sakė, kad „nei atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus vicemero R. Adomavičiaus, nei kitomis aplinkybėmis STT nerengė ir niekada neskatino kitų asmenų rengti jokių provokacijų prieš šalies politikus”.
* „Svarbiausia, kad mums buvo pateikti garso įrašai, mes bandėme jų klausytis, bet neužteko laiko. Bandysime konkretinti tam tikras vietas, kurios domina komisiją”, – sakė jos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius.
* Kadangi pokalbiai susiję su Socialdemokratų partija, konservatoriai D. Petrošių yra paraginę nusišalinti nuo tyrimo siekiant išvengti galimo nešališkumo.
Tiria jau ketverius metus
Į šantažo pinkles jaučiasi patekęs ir Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas (nuotr.).
„Prieš ketverius metus su kolegomis pastebėjome, kad mūsų pastate ne darbo metu lankosi pašaliniai žmonės. Buvo įtarimų, kad mano kabinete paslėpta klausymosi įranga.
Siekdamas apsaugoti pacientų duomenis ėmiausi priemonių, kad ta aparatūra būtų surasta. Šią įrangą turėjo surasti konkursą laimėjusi bendrovė, o aš buvau apkaltintas jos protegavimu. Tyrimas bei teismo procesas tęsiasi jau ketvirtus metus.
Visada stengiuosi aktyviai dalyvauti tobulinant sveikatos apsaugos sistemą ir stengiuosi, kad būtų kuo racionaliau naudojamos lėšos ir apginti pacientų interesai. Todėl neretai tampu trukdžiu kitiems, siekiantiems priešingų tikslų. Šis postas nėra toks saldus, kaip daugeliui atrodo.
Tai institucija, kurios vadovas ir darbuotojai visada patirdavo suinteresuotų grupių spaudimą, bandymą daryti įtaką priimant tam tikrus jiems palankius sprendimus, gauti kuo didesnį finansinį kąsnį.
Taigi dirbant šį darbą labai svarbu laikytis įstatymų, nustatytos tvarkos ir mokėti pasakyti „ne” suinteresuotiems asmenims, kai tave bando įkalbėti elgtis taip, kaip nederėtų.
Dažnai pasakius „ne” prieš mane prasideda šmeižto kampanijos, bandymai sukompromituoti naudojant juodąsias technologijas ar inicijuojant specialias provokacijas.
Specialiai tam paskirti žmonės turėdavo mane išprovokuoti, įtikinti padaryti neteisėtus veiksmus. Konkrečiau apie tai kalbėti būtų neetiška, kol nesibaigęs teismo procesas”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo A. Sasnauskas
Nepatyrusiems – skaudus smūgis
Edgaras Dereškevičius
T. Biknevičiaus advokatas
„STT ir kitų specialiųjų tarnybų įtarimai dažniausiai būna pagrįsti telefono pokalbių išklotinėmis. O tai yra labai pavojingas dalykas.
Vieną dieną žmonės telefonu tariasi ką nors daryti, o kitą dieną planus visiškai pakeičia, tačiau antrasis pokalbis seklių jau nedomina ir jis nėra įtraukiamas į stenogramą.
Kai trūksta informacijos, tyrimai trunka po keletą metų. Toks ilgas ikiteisminis tyrimas ir asmens persekiojimas – tai žmogaus teroras.
Ikiteisminio tyrimo tikslas – ištirti nusikaltimą ir bylą perduoti teismui, tačiau viskas turi vykti labai aiškiai ir tiksliai.
Teistumas žmogui gali sukelti daug problemų, bet dvylika metų dirbdamas baudžiamosios teisės srityje esu pastebėjęs, kad pirmą kartą į teisėsaugos akiratį patekusiam žmogui įtarimas apysunkiu nusikaltimu sukelia daug didesnį stresą nei teisiamiems kelioliktą kartą.”