Trakuose žvanga ginklai, dėl damos dėmesio rungiasi riteriai

Kovodavo ir dėl širdies damos

Tradicinė Viduramžių šventė.<br>T. Bauras
Tradicinė Viduramžių šventė.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Jun 15, 2013, 5:38 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 12:10 PM

Turi ką veikti taip pat vaikai, nes jiems siūlomi senoviniai žaidimai, įrengti atrakcionai.

Per 200 dalyvių iš Lenkijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos stengėsi atgaivinti kasdienybę, apie kurią mažai užsimena net rašytiniai šaltiniai.

Taip prasidėjo tradicinė Viduramžių šventė, surengta čia penkioliktąjį kartą.

Šiuolaikiniam žmogui viduramžiai - tamsybių tamsybė. Juk tada nebuvo elektros, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, o pilyse - netgi tualeto ar kanalizacijos, todėl vertingiausius radinius iki šiol archeologai aptinka kasinėdami paplavų duobes.

Tačiau viduramžių žmonės turėjo unikalią savybę - išgyventi. Tuo požiūriu jie buvo universalūs, nes mokėjo ne tik pasigaminti darbo įrankius.

Kovodavo ir dėl širdies damos

Viduramžiais nebuvo piliečių, o buvo tik karių visuomenė. Todėl karybos klubų pasirodymai šventėje truks net dvi dienas.

Šventės programoje numatytos specialios riterių rungtys, šaudymas iš arkbalistos, arbaletų ir lankų.

Riterių dvikova - viena svarbiausių šventės dalių. Viduramžiais riteriai kaudavosi dėl garbės, žemės, malonumo ir dėl damos širdies.

Prieš dvikovą garbingam riteriui padėdavo šarvus užsisegti ginklanešys, o širdies dama užrišdavo jam raištį. Kai riteris nudėdavo priešininką, nurišdavo raištį nuo aukos kūno ir įteikdavo kaip padėką savo damai.

Iš plaušų - popierius

Viduramžiais klestėjo taip pat amatai. Pavyzdžiui, apie 1100 metus Ispaniją iš Kinijos pasiekė popieriaus gamyba.

Nors užtruko beveik tūkstantis metų, kol europiečiai išmoko iš žievių, karnų ir kitokių skaidulų presuoti popierių, šis atradimas - vienas svarbiausių per visą žmoniją.

Todėl vilnietė Gabija Gužaitė neišmeta naudotų servetėlių. Trakų šventėje ji pademonstravo būdą, kaip galima išgauti popierių namų sąlygomis. Tai - semtinio popieriaus technika.

„Esu rankraščių ir knygų restauratorė, dirbu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, man svarbu žinoti, kai gimsta popierius“, - sakė G. Gužaitė.

Specialių medvilninių ir lininių plaušų ji užsisako internetu, juos susmulkina, pamerkia į vandenį, taip gaunama popieriaus masė.

Tokią masę reikia išgriebti sieteliu iš kubilo, išpilti ant gelumbės, išlyginti ir išdžiovinti saulėje.

Šiam kruopščiam darbui geriausiai tiko moterų rankos. Iki šių laikų išlikusios graviūros, vaizduojančios, kaip malūne moterys džiovindavo popierių.

Jei popierius būdavo skiriamas rašymui, jį papildomai merkdavo į klijus ir antrąkart džiovindavo.

Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis atsiveždavo popieriaus iš Italijos, bet pirmas popieriaus malūnas Lietuvoje atsirado vėliau - tik 1524 metais, Vilniuje prie Vilnelės.

„Kai pirmą kartą pavyko sukurti popierių, supratau, kiek daug jis kainuoja“, - pasakojo knygų restauratorė G. Gužaitė, pamėgusi senoviniu būdu išgauti popierių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.