Nefilmuoti, nefotografuoti, neįrašinėti kalbų. Nuo tokių reikalavimų prasidėjo Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje projektų aptarimas.
Kaip ateityje atrodys sostinės Lukiškių aikštė? Pasirodo, tai nemenka paslaptis.
O aikštės likimą nulems septyni paslaptingi ekspertai, kurie nėra vieši asmenys, todėl aptarimo Kultūros ministerijoje metu į juos geriau nemėginti kreiptis. Mat jie – kaip ateiviai iš kosmoso.
Parodė tik dalį kūrinių
Paprastiems vilniečiams Lukiškių aikštės ateitis nelabai rūpi. Tuo buvo galima įsitikinti pasižvalgius po Kultūros ministerijos salę.
Aptarti projektų susirinko architektai, skulptoriai, inteligentijos atstovai ir aktyvūs visuomenininkai.
Dėl pastarųjų ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus vyriausiajai specialistei Janinai Krušinskaitei teko daugiausia pavargti. Visuomenininkai įsigeidė pamatyti projektus, juos užfiksuoti ir parodyti visuomenei.
Tad uoliai projektus saugančiai J.Krušinskaitei teko ir vaizdo kamera ginkluotą vyrą stumti, ir telefonu viską fiksuojančią vilnietę nuo kūrinių plėšti.
Profesionaliojo meno skyriaus atstovė meną saugojo profesionaliai. Įleidusi į posėdžių salę, kurioje eksponuojama dalis projektų, kitos salės raktą saugojo kaip savo akį. Todėl visuomenės atstovai pamatė tik dalį kūrinių.
„Lygis – tragiškas”, – taip visuomenininkai įvertino tai, ką pamatė. Projektai visiškai tam nepritaikytoje patalpoje eksponuojami ant kėdžių, kurias trynė ministerijos biurokratai. Ar nebuvo galima svarbiausios sostinės aikštės paminklo projektams skirti kurios nors galerijos?
Prie projektų nėra nurodytos autorių pavardės. Jos paaiškės tik tada, kai ekspertai paskelbs, kuris darbas užėmė pirmąją, kuris antrąją ir trečiąją vietas.
Turbūt retas vilnietis žinojo, kad su projektais Kultūros ministerijoje dvi savaites jau buvo galima susipažinti. Kasdien po dvi valandas darbo metu. Netinka? Ir nereikia. Juk vis tiek lemtingą žodį tars ekspertai.
Paskelbs vieną nugalėtoją
J. Krušinskaitė tvirtai savo rankose laikė ir diskusijos gijas. Beje, tikintys prietarais dėmesį atkreipė į renginio laiką – 2013 metų birželio 13 dienos 13 valanda.
Per projektų aptarimą paaiškėjo tik vienas dalykas: iš pateiktųjų vienas projektas taps nugalėtoju. Nebus taip, kad komisija visus išbrokuos, kaip buvo ankstesnių konkursų metu. Tai patvirtino vienas ekspertų.
Šiuo metu aptarti pateikta 18 projektų. O iš pradžių jų buvo 28. Dešimt atmestų projektų neatitiko konkurso sąlygų.
Kada bus paskelbtas nugalėtojas? Čia J.Krušinskaitė jau nebebuvo tokia konkreti ir ne tokiu tvirtu balsu pareiškė, kad gal pirmosiomis liepos dienomis.
Po paminklu nebus mašinų
Tiesa, dar vienas dalykas paaiškėjo anksčiau – Lukiškių aikštės idėjinį konkursą laimėjo Paleko archstudija. Jos vadovas Rolandas Palekas nuliūdino tuos, kurie Lukiškių aikštę norėtų matyti kaip vilniečių poilsio vietą. To nebus.
Pieva, kurioje galima išsidrėbti, yra prie Baltojo tilto. Žalias ir Tauro kalnas. O Lukiškių aikštė yra valstybinė, todėl joje turės būti daugiau akmens.
Akmenimis bus grįsta visa aikštė, nedideli apvalūs žali plotai bus tiktai po medžiais.
Neturėtų likti ir autobusų stotelių, kurios šliejasi prie Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios šventoriaus tvoros.
Toje vietoje taip pat numatyta požeminė automobilių aikštelė. R. Palekas nuramino, kad po paminklu kovojusiems ir žuvusiems už laisvę mašinos nebus statomos.
Aiškėja, kad Lukiškių aikštę dar negreitai matysime sutvarkytą. Juk prieš pradedant požeminės aikštelės statybą tyrimus privalo atlikti archeologai, dendrologai. O jie tikrai užtruks.
18
Iš tiek pateiktų Vilniaus Lukiškių aikštės paminklo projektų komisija liepos mėnesio pradžioje išrinks nugalėtoją.