Taip pat teismas kol išnagrinės bylą laikinai sustabdė VSD
išvadose nurodytą įpareigojimą LVAT teisėjams iki liepos 3 dienos
organizuoti leidimų dirbti su slapta informacija išdavimą, BNS
informavo VAAT atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
„Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti
LVAT skundą ir nusprendė patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemones, laikinai, iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo šioje byloje, sustabdyti VSD patikrinimo išvadų
dalį ta apimtimi, kuria nustatytas įpareigojimas iki liepos 3 dienos
teisėjams organizuoti leidimų (dirbti su slapta informacija - red.)
išdavimą“, - sakė teismo atstovė.
Patikrinimą atlikęs VSD gegužės 12 dienos sprendimu buvo
nurodęs iki liepos mėnesio 3 dienos organizuoti leidimų dirbti su
slapta informacija išdavimą visiems LVAT teisėjams. LVAT
pirmininkas R. Piličiauskas laikosi pozicijos, jog Konstitucija
užtikrina teisėjo teisę susipažinti su byloje esančia slapta
informacija, ir tam nereikia atskiro leidimo.
„Po atlikto patikrinimo VSD mane, LVAT pirmininką, įpareigojo
organizuoti leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
išdavimą teisėjams. Su šiuo VSD sprendimu nesutinku“, - LVAT
išplatintame pranešime, kuriame argumentavo sprendimą skųsti VSD
išvadas VAAT, buvo cituojamas R. Piličiauskas.
Teisėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu, kad negali
būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą,
negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį
sudarančia informacija.
„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjo,
nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi
pagrindžiamas Konstitucijos 109 straipsniu ir 117 straipsniu, taip
pat kad teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui
reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį, nulemia
ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet
teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą“, -
rašyta pranešime.
Pranešime LVAT pirmininkas taip pat pažymėjo, kad skundas
teismui dėl VSD išvadų „nereiškia, kad VSD daro spaudimą kuriose
nors LVAT nagrinėjamose bylose“.
„Tikėtina, jog poziciją, kad teisėjai turi teisę susipažinti
su įslaptinta informacija tik jei turi Valstybės ir tarnybos
paslapčių įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą, lemia
būtent šis įstatymas. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad galiojantis
teisinis reguliavimas nėra suderinamas su Konstitucijos
reikalavimais. (...) Mano pasirašytas skundas teismui yra ir siekis
paskatinti teisinę diskusiją dėl konstitucinių mūsų valstybės
gyventojų teisių, jų apimties bei būtinų įstatymų pakeitimų“,
- R. Piličiauskas cituotas pranešime.
LVAT jau anksčiau yra kreipęsis į KT dėl teisėjų teisės
dirbti su įslaptinta informacija išaiškinimo. Konstitucinis Teismas
2007 metų gegužės 15 dienos nutarimu yra paskelbęs, kad bylą
nagrinėjančio teisėjo teisė susipažinti su valstybės paslaptimi
grindžiama Konstitucija, o jo teisę susipažinti su bylos
nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės
paslaptį, nulemia ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų
pareigų sąrašą, bet teismo, kaip valstybės institucijos, funkcija
vykdyti teisingumą.
LVAT teisėjų kolegija yra sustabdžiusi administracinės bylos
dėl Vitalijaus Gailiaus atleidimo iš Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos (FNTT) vadovo pareigų nagrinėjimą iki Konstitucinis
Teismas išnagrinės šį prašymą. LVAT prašė VSD bei Antrojo
operatyvinio departamento pateikti su byla susijusią įslaptintą
medžiagą, tačiau šios institucijos teismui pateikė tik dalį.
LVAT nagrinėja V. Gailiaus atleidimo iš FNTT direktoriaus
pareigų bylą. Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusių
metų gruodžio pradžioje paskelbė, kad V. Gailius iš FNTT vadovo
pareigų atleistas neteisėtai.
Į Seimą pernai spalį išrinktam V.
Gailiui teismas taip pat priteisė 25 tūkst. litų kompensaciją
neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją
ir 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą, tačiau nusprendė,
kad jis neturi būti grąžintas į pareigas. Vidaus reikalų
ministerija šį sprendimą apskundė LVAT.
V. Gailius iš pareigų buvo atleistas 2012 metų vasarį kartu su
pavaduotoju Vytautu Giržadu. Juos atleido tuometinis vidaus reikalų
ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis, šį žingsnį
motyvavęs Valstybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie
pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“
atskleidimo.