Grupė rūpintųsi incidentų pasekmių valdymu, rašoma Vidaus
reikalų ministerijos Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte.
Vyriausybė šį klausimą svarstys pasitarime ketvirtadienį.
Be to, siūloma, kad Vyriausybė įpareigotų jai pavaldžias
institucijas bent minimaliai pasirūpinti kibernetine sauga, pradėti
rengti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašą ir jų
gynybos planą. Sąrašą iki spalio parengtų Vidaus reikalų
ministerija, gynybos planą iki gruodžio - Krašto apsaugos
ministerija.
Vidaus reikalų ministerija teigia, kad prieš pirmininkaujančių
šalių institucijas atakos padažnėja, pagrindiniu atakų objektu
būna su ES ir NATO susijusi informacija, taip pat informacija apie
vykstančius tarptautinius renginius.
Vyriausybei taip pat siūloma pritarti, kad būtų rengiama
kibernetinio saugumo centro koncepcija - ją iki sausio 1 dienos
rengtų Vidaus, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijos,
pasiruošti, kaip kibernetinių atakų metu būtų bendraujama su
visuomene ir spauda.
Šiemet - jei tik būtų finansavimas - siūloma atlikti
įsilaužimo į svarbesnes svetaines testavimą, be to, VRM dar
birželį pasiruošusi įsteigi kibernetinio saugumo konsultacinę
tarybą. Iki spalio 1 dienos ministerija ketina parengti Kibernetinio
saugumo įstatymo projektą.
Pastarosiomis savaitėmis garsiai apie kibernetinį saugumą imta
kalbėti po to, kai buvo atakuotos naujienų svetainės delfi.lt,
15min.lt, kiti portalai. Valstybės saugumo departamentas savo veiklos
ataskaitoje birželį prognozavo, kad prasidėjus Lietuvos
pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės Rusijos žvalgybos bei
saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES
svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pasisakęs,
kad prieš populiariausią Lietuvos portalą delfi.lt šiemet
surengtos atakos yra svarbus signalas prieš Lietuvai perimant
pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.