„Dar negavome. Artimiausiu metu mes atsakysime poniai I.
Šimonytei, ką mes manome apie jos opusą spaudoje, bet aš tikiuosi,
kad prokuratūra principingai įvertins šį sudėtingą mūsų prašymą,
nes jis nėra paprastas, ir pagaliau politikai turės atsakomybę už
tam tikrus inicijuotus sprendimus, kurie duoda tiesioginę žalą
viešiesiems finansams (konkrečiai, savivaldybių biudžetams). Maža
to, dar labai aiškiai išskiria tam tikras verslo grupes ir
pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, būtent tai yra
užfiksuota Seimo Teisės departamento išvadoje“, - ketvirtadienį
žurnalistams sakė meras.
A. Zuokas teigė, kad tai buvo padaryta norint padėti
finansinėms institucijoms nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
„Taigi šis veiksmas naudingas vienai interesų grupei ir
neabejotinai, mano įsitikinimu, ministrė ir premjeras viršijo savo
kompetenciją ir ja pasinaudojo neteisingai“, - tvirtino sostinės
meras.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia dėl šių veiksmų pernai
netekusi 18 mln. litų.
Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, 2011 m. įsigaliojusiais
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimais, kuriuos
inicijavo ir parengė Finansų ministerija ir kuriuos Seimui pateikė
Vyriausybė, buvo padaryta didelė žala savivaldybių biudžetams, iš
jų didžiausią žalą patyrė Vilniaus miesto savivaldybė. 2012 m.
planas neįvykdytas 32,7 proc., t. y. negauta 36,2 mln. litų, iš jų
18 mln. litų - dėl šio įstatymo pakeitimų.
Anot sostinės savivaldybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos
2012 m. spalio 14 d. rašte nurodoma, jog „išanalizavus deklaruoti
mokesčio pokytį nustatyta, kad didžiausią nekilnojamojo turto
mokesčio sumažėjimą deklaruoja lizingo bendrovės. Pagrindinė tai
lėmusi priežastis būtų nuo 2011 m. pasikeitusios Nekilnojamojo
turto mokesčio įstatymo nuostatos“.
Savivaldybės teigimu, pasinaudodami įstatymo pakeitimais ir
sudėtinga mokesčio mokėjimo kontrole asmenys ėmė vengti mokesčio
mokėjimo, kai jie nekilnojamąjį turtą faktiškai naudoja
(nepateikdami mokesčio deklaracijos), tačiau vengia įforminti
naujos statybos ar rekonstrukcijos baigtumą. Vilniaus miesto
savivaldybėje 2013 m. vasario-balandžio mėnesiais vykusių
patikrinimo metu nustatyta, jog iš 314 nebaigtos statybos
negyvenamosios paskirties pastatų yra naudojami net 197 pastatai
(62,7 proc.).
Vilniaus meras A. Zuokas prašo prokuratūros pradėti ikiteisminį
tyrimą ir įvertinti pareigūnų atsakomybę. Esą I. Šimonytė ir A.
Kubilius puikiai žinojo, jog tokie sprendimai pakenks savivaldybių
biudžetams, o ypač Vilniaus miesto savivaldybės finansinei
situacijai.
A. Kubilius tokius A. Zuoko pareiškimus vadina populistiniais.