Joninių savaitgaliui kai kurių miestų greitosios pagalbos stotys telkia šiek tiek didesnes medikų pajėgas, bet labiau ne dėl karščių, o dėl numatomų šventinių renginių.
Perkaitę poilsiautojai
Kol kas kalbinti greitosios medicinos pagalbos stočių medikai dėl karščių didesnio darbo krūvio nepajuto. Iškvietimų dėl karščio sukeltų negalavimų vos vienas-kitas.
„Kol kas ligonių antplūdžio dėl karščių - nėra, nes labai daug žmonių išvažiavo. Nors paprastai per karščius susirgusių visada padaugėja, ypač vakarais“, - kalbėjo Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Vanda Pumputienė.
Iškvietimų dėl karščio sukaltų negalavimų kol kas nebuvo ir Kaune.
Darbo padaugėjo tik Klaipėdos medikams. Čia per karščius žmonės pradėjo alpti gatvėse.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikams jau teko gelbėti ir poilsiautojus, pamiršusius, kad saule derėtų mėgautis saikingai. Pajūryje kai kurie žmonės dėl perkaitimo saulėje pradėjo karščiuoti arba kvietėsi medikus, nes per daug įdegė, netgi nusvilo odą.
Todėl per karščius saulės voniomis geriau mėgautis rytą ir vakarą, bet ne per pietus, kada saulė – kaitriausia, ir nepamiršti galvos apdangalų.
Gelbsti aspirinas
Visi kalbinti greitosios medicinos pagalbos stočių medikai su nerimu laukė savaitgalio, kada bus daugiau renginių, kartu ir daugiau pavartojusių alkoholio. Juk alkoholis ir karštis yra nesuderinami.
„Alkoholis tirština kraują. Dėl karščių kraujas dar labiau tirštėja. Todėl geriantiems tokiomis dienomis labiau gresia insultai, infarktai. Be to, dėl skysčių trūkumo būna sunkesnės pagirios. Todėl per pagirias gerai būtų išgerti aspirino, kuris skystina kraują, vartoti daugiau skysčių, ypač mineralinio vandens“, - patarė Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji slaugos administratorė Rita Pavilonytė.
Profilaktiškai reikėtų gerti aspiriną ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jis padeda sumažinti insulto riziką.
Paūmėja lėtinės ligos
Per karščius labiausiai paūmėja lėtinės, širdies ir kraujagyslių ligos, kraujotakos sutrikimai smegenyse, endokrininiai, kvėpavimo takų susirgimai.
Per karščius ypač atsargiems derėtų būti hipertonikams – žmonėms, kuriuos kamuoja aukštas kraujospūdis. Tomis dienomis jiems svarbu gerti vaistus ir, jei įmanoma, nebūti saulėje.
„Blogiausiai karštomis dienomis yra tiems, kam sutrikusi termoreguliacija, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms, taip pat gulintiems lovoje ligoniams, asmenims po insulto, mažiems vaikams. Juos reikėtų tinkamai aprengti, duoti atsigerti, pasirūpinti, kad nesukaistų“, - patarė V. Pumputienė.
Reikėtų gerti mineralinį
Medikė V. Pumputienė pabrėžė, kad labai svarbu karštomis dienomis gerti pakankamai skysčių, nes jeigu jų trūksta - tirštėja kraujas, gresia širdies ritmo sutrikimai. Tačiau gėrimai neturėtų būti labai šalti. Geriausia – kambario temperatūros.
„Reikėtų daugiau gerti ne tik paprasto, bet ir mineralinio vandens, nes per karščius prakaituojant netenkama daug druskų, o dėl jų trūkumo prasideda mėšlungiški raumenų traukuliai“, - kalbėjo V. Pumputienė.
Karštą dieną geriau vengti kavos, o jos išgėrus - nepamiršti atsigerti ir vandens.
Maistas turi būti lengvas, lengvai virškinamas.
V. Pumputienė priminė, kad karštą dieną svarbu tinkamai apsirengti – ne sintetiniais, bet natūralaus audinio, neaptemtais drabužiais, kad kūnas gerai vėdintųsi, drabužiai gerai sugertų prakaitą. Taip pat reikėtų neužmiršti galvos apdangalo.