Ministrų susitikime - ir palaikymas, ir kritika Rytų kaimynams

Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius, Urmas Paetas, Edgaras Rinkevičius ir Guido Westerwelle penktadienį Pažaislyje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama šalių parama Rytų partnerystės programai.

Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Pileckas

Jun 21, 2013, 6:46 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 7:06 AM

„Mūsų bendras pareiškimas liudija, kad pripažindami Rytų partnerystės strateginę svarbą, atsakingai ruošiamės artėjančiam viršūnių susitikimui Vilniuje. Norime, kad jo metu, prieš tai išpildžius būtinas sąlygas, būtų parafuoti susitarimai su Gruzija, Moldova ir Armėnija bei pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina. Manome, kad Vilniaus susitikime turime nubrėžti naujas strategines gaires Rytų partnerių atžvilgiu – esame pasiryžę ir toliau vystyti Rytų partnerystės programą, kaip Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetą“, – teigė L. Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, keturių ministrų pareiškimas dar kartą patvirtina, kad Baltijos šalis ir Vokietiją jungia bendra vizija Rytų kaimynų atžvilgiu, kuriai įgyvendinti būtinas šalių susitelkimas.

„Šiandien vieningai išsiuntėme aiškią žinią Rytų partneriams: jūs mums rūpite, mes jus matome, vertiname padarytą pažangą ir drąsiname toliau vykdyti reformas, reikalingas Asociacijos sutarčių pasirašymui, politiniam bei ekonominiam priartėjimui prie Europos. Rytų partnerystė visų pirma buvo sukurta remti tuos, kurie pasiryžta eiti demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis grįstu keliu, kuris veda link Europos. Ši kelionė retai būna lengva ir sklandi, bet tik nuolatinis bei nuoširdus ES valstybių narių įsitraukimas ir dėmesys gali padėti sėkmingai užbaigti kelionę – tai galioja tiek Rytų, tiek Pietų partnerysčių programoms. Ne taip seniai mes patys ėjome tuo keliu“, – sakė L. Linkevičius.

Ministrai sutarė ir toliau plėtoti Rytų partnerystę kaip prioritetinę ES užsienio politikos sritį ir remti šalių partnerių tvarius reformų procesus, siekiant paspartinti šių šalių politinį ir ekonominį suartėjimą su Europos Sąjunga.

Delegacija pasveikino esminę pažangą derantis su Rytų partnerystės šalimis dėl asociacijos susitarimų, įskaitant jų glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės (DCFTA) dalis. Jie pabrėžė Ukrainos svarbą viso regiono ateičiai ir patvirtino pasiryžimą pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, įskaitant DCFTA dalį, Vilniaus viršūnių susitikime. Kelią susitarimo pasirašymui atvertų Ukrainos vadovų pademonstruoti ryžtingi veiksmai ir akivaizdi pažanga trijose pagrindinėse srityse, nurodytose ES Tarybos 2012 m. gruodžio mėnesio išvadose. Ministrai pripažino Ukrainos iki šiol padarytą pažangą ir paragino šalį žengti tolesnius žingsnius.

Tuo pačiu paminėta ir tai, kad Ukraina turėtų kur kas daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms bei bendroms Europos Sąjungos vertybėms. Ministrai, kaip negero pavyzdžio nevengė minėti nuteistos Julijos Tymošenko atvejo.

Ketvertas taip pat pasveikino techninę derybų su Moldova dėl glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės pabaigą, kuri savo ruožtu leidžia iš esmės pabaigti derybas dėl Asociacijos susitarimo su šia šalimi. Jie taip pat išreiškė viltį, kad derybos su Gruzija ir Armėnija bus baigtos laiku ir Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje bus parafuoti visi trys susitarimai. Tolesnis tikslas būtų artimiausiu metu pasirašyti šiuos susitarimus ir pradėti juos įgyvendinti, kad žmonės ir verslas abiejose pusėse galėtų pradėti naudotis šių susitarimų teikiamais privalumais.

Taip pat buvo pabrėžta besitęsiančių derybų dėl asociacijos susitarimo su Azerbaidžanu svarba. Tiesa, ir čia neišvengta bakstelėjimų pirštu į žmogaus teisių padėtį šalyje.

Susitikime sutarta ir dėl būtinybės išlaikyti Baltarusijos įsitraukimą Rytų partnerystės daugiašalėje dimensijoje. Kaip ir kitų Rytų kaimynių atveju, ministrai pakartojo, kad visi politiniai kaliniai turi būti išlaisvinti ir reabilituoti, norint, kad ES peržiūrėtų savo politiką Baltarusijos atžvilgiu teigiama linkme.

Kritikos iš Vokietijos atstovo sulaukė ir gėjų padėtis Rusijoje.

Ministrai pakartojo pripažįstantys ES Rytų partnerių europinius siekius ir europinį pasirinkimą. Jie taip pat sveikino Rytų partnerių įsipareigojimą kurti tikrą ir tvarią demokratiją bei veikiančias rinkos ekonomikas. Rytų partnerystė buvo sukurta būtent tam, kad paremtų tuos, kurie įsipareigoja laikytis bendrų demokratijos ir teisinės valstybės vertybių, gerbti žmogaus teises ir kurie, remdamiesi tomis vertybėmis, siekia kuo glaudesnių santykių su ES. Šiuo atžvilgiu asociacijų susitarimų, įskaitant DCFTA dalis, su ES užbaigimas yra laikomas reikšmingu žingsniu. Sėkmingai ir užtikrintai įgyvendinusios šiuos susitarimus, šalys partnerės galės plačiau naudotis jų teikiamais privalumais ir galimybėmis.

Pranešimo metu paliesti ir saugumo klausimai. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas susirinkusiuosius patikino besiviliantis, kad artimiausiu metu mažėjantys ES šalių gynybos biudžetai stabilizuosis ir bendrija bus pajėgi užtikrinti saugumą.

Dėmesys skirtas ir branduoliniam nusiginklavimui. Tiesa, kalbėdamas apie branduolinį saugumą Latvijos atstovas pabrėžė netikinti greitais pokyčiais, nes branduolinis nusiginklavimas įmanomas tik bendradarbiaujant ir nusiginkluojant visiems, o ne tik atskiroms valstybėms. „Branduolinis nusiginklavimas negali būti vienpusio eismo gatvė. Tai turi būti gatvė, kurioje bus visos branduolinio klubo valstybės“, - neabejojo Edgaras Rinkevičius.

3+1 susitikime taip pat aptarti kiti aktualūs klausimai: ES darbotvarkė, santykiai su Rusija, ES bendra saugumo ir gynybos politika, pristatytas Lietuvos pasiruošimas pirmininkavimui.

Tai jau 15-tasis trijų Baltijos valstybių ir Vokietijos ministrų susitikimas, kuris po ketverių metų pertraukos vyksta Lietuvoje. Kitais metais susitikimą rengs Estija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.