„Kariai yra vienintelė profesija, kuri prisiekia atiduoti savo
gyvybę už tėvynę. Jų tarnyba yra labai įtempta, sunki,
sudėtinga, tikėtis, kad jie galėtų atlikti normaliai pareigą dar
po tarnybos ieškodami kažkur pragyvenimo šaltinio ir dar aštuonias
valandas dirbdami ir po naktinės pamainos ateidami į tarnybą, labai
sunku“, - sakė ministras.
Jo teigimu, bus siekiama kariams sudaryti tokias tarnybos
sąlygas, apmokėti už jų tarnybą, kad „jie galėtų išlaikyti
savo šeimas iš pagrindinio darbo“.
„O tie, kurie turi kūrybinių gaidelių, kurie turi gyslelę
rašyti eilėraštį ar pamatyti gerą vaizdą ir jį užfiksuoti
fotoaparatu, kūrybinį darbą paliekame kaip saviraiškos galimybę.
Ar pasidalyti su jaunesne karta pedagoginiame darbe“, - aiškino
J. Olekas.
Seime svarstomas jo pateiktas Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos pataisos projektas, kuriuo siūloma
panaikinti galimybę kariams dirbti kitą darbą, gavus atitinkamą
leidimą.
Tokia galimybė kariams suteikta nuo šių metų sausio 1-osios.
Tačiau, krašto apsaugos ministro tvirtinimu, toks leidimas nė
vienam kariui nesuteiktas.
„Jis buvo priimtas pernai pabaigoje, ir, deja, juo niekas
nesusiviliojo. Turėjome tik keletą paklausimų. Kad būtų
norinčių ir sakančių, kad aš per tarnybą kariuomenėje pailsiu
ir man reikia eiti iš šono užsidirbti, nebuvo. Turime patirties su
policijos pareigūnais - tie, kurie turi kitas pareigas, jiems
sudėtingiau atlikti darbą“, - sakė J. Olekas.
Pernai lapkritį Seimas papildė Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnį ir suteikė
teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu, gavus atitinkamą
leidimą. Įstatymas įsigaliojo nuo 2013 metų sausio 1 dienomis.
Šį pasiūlymą teikusi tuometinė krašto apsaugos ministrė
konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad „siūlymą leisti kariams
dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis“.
Anot jos, ne vienas karys, nenorėdamas palikti kariuomenę,
įsidarbina papildomai, taip pažeidžia tvarką ir yra atleidžiamas
iš kariuomenės.