Brazilijoje gyvenanti lietuvė: „Žmonėms pabodo būti avių banda“

Brazilija iki šiol labiau garsėjo linksmybėmis, laimingais žmonėmis ir nerūpestingumu. Aistrų keldavo nebent futbolas. Dabar brazilai spardo ne tik kamuolį. Ko į gatves pabiro tūkstančiai demonstrantų?

A. Urbonavičiūtė nesutinka su brazilų stereotipu, kad jiems esą terūpi futbolas, alus ir karnavalas.<br>Asmeninis archyvas
A. Urbonavičiūtė nesutinka su brazilų stereotipu, kad jiems esą terūpi futbolas, alus ir karnavalas.<br>Asmeninis archyvas
Daugiau nuotraukų (1)

Vaidas Saldžiūnas

2013-06-24 15:40, atnaujinta 2018-03-05 05:55

Jau kelias savaites Brazilijos miestų gatvėse galima išvysti minias žmonių, vaikštančių su vėliavomis, šaukiančių. Kai kurie nesusivaldo – daužo, degina viską, kas papuola po ranka.

Tai ne braziliškas įsiaudrinusiųjų karnavalas – ašarines dujas ir gumines kulkas naudojanti riaušių policija tuo suabejoti neleis.

Tai seniai Brazilijoje nematyti protestai, kurių varikliu tapo daugiausia jauni socialiniu neteisingumu, įsišaknijusia korupcija nepatenkinti žmonės. Turintys nuomonę, aiškius reikalavimus ir nebijantys to garsiai reikšti.

„Pamatysite, mūsų laukia revoliucija”, – man vasarį, Rio de Žaneire siaučiant karnavalui, žadėjo po favelas (lūšnynų kvartalus) vedžiojęs Carlosas.

Šiaip jau linksmuolis, bet tąsyk rimtą veidą nutaisęs gidas ironiškai priminė Brazilijos vėliavos vidury besipuikuojančius žodžius – tvarka ir pažanga. „O pas mus nėra nei tvarkos, nei pažangos”, – sakė Carlosas apie penktąją pasaulio ekonomiką.

Šiomis dienomis į gatves išėję brazilai įrodė, kad statistika – ne viskas. Rio de Žaneire jau 2 metus gyvenanti lietuvė Aistė Urbonavičiūtė „Lietuvos rytui” sakė, kad protestų kibirkštį įžiebęs vienkartinių autobuso bilietų pabranginimas nuo 3 realų iki 3,20 realo (nuo 3,57 lito iki 3,81 lito) tėra pretekstas.

– Kas, jūsų manymu, vyksta Brazilijoje? Kodėl žmonės išėjo į gatves?

– Dar vienas transporto bilietų kainų pakėlimas buvo paskutinis lašas, perpildęs pasipiktinimų taurę. Žmonės išėjo į gatves pareikšti nepritarimo, išsakyti nuomonės. Nuo pat pirmųjų dienų buvo deklaruota, kad akcijos rengiamos ne tik dėl bilietų kainos pakėlimo tais 20 sentavų.

Norėčiau pabrėžti, kad protestuose dalyvauja išsilavinę žmonės, nebenorintys būti avių banda, kuria manipuliuoja valdžios institucijos, ir taikstytis su bet kokiais sprendimais. Tai sąmoningi žmonės, žinantys savo teises.

Vienas rezultatas jau pasiektas – bilietų pabranginimas atšauktas. Tai rodo, kad pagaliau valdžia pradeda suprasti – tauta turi balsą, nuomonę ir jos negalima ignoruoti.

– Ar jūs pati, jūsų pažįstami dalyvaujate protestuose?

– Taip, dalyvauju ir pati, ir 90 proc. mano pažįstamų – draugai, darbdaviai, kolegos.

– Ar yra kokių nors konkrečių protestuotojų siekių, reikalavimų?

– Žinoma, turime konkrečių reikalavimų, kurie daug svarbesni nei 20 sentavų, jie aiškiai suformuluoti ir deklaruoti: korumpuoti politikai negali būti valdžios institucijose, Renanas Calheiros turi skubiai trauktis iš Nacionalinio Kongreso pirmininko posto, pareigūnų veiksmai per Konfederacijų taurės varžybas turi būti ištirti, korupciją Nacionalinis Kongresas turi įvardyti kaip sunkų nusikaltimą.

– Kaip vertinate valdžios bei policijos pareigūnų veiksmus ir atsaką?

– Policijos veiksmai akcijų pradžioje buvo absoliutus vandalizmas: atakavo taikius žmones, žurnalistus, buvo daug sužeistųjų ir nukentėjusiųjų visai be reikalo.

Toks policininkų elgesys neliko nepastebėtas, apie tai sužinojo visas pasaulis. Todėl jų veiksmai pakito – jie tapo taikesni, ramesni. Dabar policininkai tik prižiūri, kad akcijos vyktų taikiai, kartais per daug nedalyvauja, nestabdo vandalizmo aktų.

Taip, vandalizmo aktų yra abiejose barikadų pusėse – tiek policijos, tiek mitinguotojų.

Deja, tokie atvejai neišvengiami, bet jie niekieno neremiami, tai pavieniai atvejai.

Mitinguotojai pabrėžia, kad jie nepalaiko vandalų, o šie jokiu būdu neatstovauja miniai, daugumai.

O dėl valdžios veiksmų, tai pirmas žingsnis jau žengtas ir jai teko susitaikyti su tautos nuomone. Pirmasis reikalavimas – pats lengviausias.

Žiūrėsime, kas bus toliau, nes protestai nesustos – Brazilija atsibudo ir viskas tik prasideda. Tauta pavargo ir pagaliau suprato, kad jėga – jų rankose, kad jie turi teisę į kokybišką gyvenimą.

– Kaip Brazilijoje įsivaizduojamas tas socialinis teisingumas, kurio daugeliui trūksta?

– Socialinis teisingumas – tai pagrindiniai reikalavimai, susiję su korupcijos pabaiga, geresniu išsilavinimu ir sveikatos sistema – svarbiausiomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis.

– Kiek brazilai dar turės kantrybės eiti protestuoti, o ne linksmintis? Ar tai, kas vyksta, apskritai būdinga brazilams?

– Tai tik pradžia, organizuojami dar didesni mitingai, tad tikrai nemanau, kad išsikvėps dabar. O dėl Brazilijos ir karnavalo – tai šiek tiek klaidingas, turistinis požiūris į Braziliją.

Taip, tai linksma tauta, kuri žino, kaip atsipalaiduoti, švęsti šventes. Bet tikrai nėra taip, kad jiems rūpi tik futbolas, alus ir karnavalas.

Šiandiena tai puikiai parodo ir džiugu matyti tokią tautos vienybę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.