Atsakymus į klausimus konservatoriai ministro prašo pateikti
raštu ir žodžiu Seimo posėdyje, praneša TS-LKD frakcija. Seimo
statutas numato, kad sesijos metu kiekvieną antradienį Vyriausybės
pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus
klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai bei kiti
pareigūnai.
Pasak konservatorių, poreikis išsamiai paaiškinti situaciją
švietimo ir mokslo srityje atsirado po to, kai Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (LVAT) nusprendė, jog egzamino sąlygas
tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvinęs ministro
įsakymas yra neteisėtas – prieštarauja Konstitucijos straipsniui,
įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą.
LVAT pripažino, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzamino užduotys tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų
abiturientams palengvintos nepagrįstai. Mokiniai, kurie mokėsi
mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, buvo diskriminuoti, nes
palengvinti egzamino rezultatai visiškai vienodai vertinami
pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje
mokykloje.
Frakcijos nariai ministro prašo paaiškinti, ko tikėtis kitų
mokslo metų abiturientams, taip pat - ar jis prisiima asmeninę
atsakomybę „už sukeltą sumaištį egzaminų sistemoje ir
visuomenės supriešinimą“.
Ministro klausiama, ar ministerija neplanuoja iš esmės
patikrinti, kaip tautinių mažumų mokyklose mokyklose yra
įgyvendinamos Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, kaip
efektyviai panaudojamos valstybės finansuojamos įvairios papildomos
organizacinės, finansinės ir kitos priemonės, siekiant sudaryti
sąlygas pasirengti vienodam lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzaminui.
LVAT birželio viduryje nusprendė nuo rugsėjo panaikinti
švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl palengvinto lietuvių
kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams.
D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų
abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas,
apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.
Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų
mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos
valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas
pasirenkamų autorių skaičius.
Teismas skundą išnagrinėjo abiturientams jau pasitikrinus
valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą
lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio
pradžioje.