Lietuvos prokurorai nemato pagrindo atnaujinti CŽV kalėjimų tyrimą (atnaujinta)

Lietuvos prokurorai antradienį

Šalia sostinės galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti.<br>M. Kulbio nuotrauka iš archyvo
Šalia sostinės galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti.<br>M. Kulbio nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jun 25, 2013, 12:51 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 5:30 AM

„Prokurorų teigimu, šiuo metu nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Tyrimo atnaujinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik gavus naujų esminių ir svarbių faktinių duomenų“, - BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Taip prokuratūra komentavo antradienį išsakytus nevyriausybinių organizacijų raginimus pratęsti tyrimą dėl spėjamų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų.

Žmogaus teisių aktyvistai argumentuoja, kad pirmininkavimą ES Tarybai perimanti Lietuva turėtų tapti pavyzdžiu ir vykdyti savo teisinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.

„Lietuva išduoda esminius ES principus, atsisakydami ištirti rimtus kaltinimus dėl žmogaus teisių nusikaltimų, tokių kaip dingimai ir kankinimai“, - pranešime spaudai teigė „Human Rights Watch“ atstovė Lotte Leicht.

Vilniuje veikianits Žmogaus teisių stebėjimo institutas pabrėžė, kad per slaptą CŽV programą Azijos, Amerikos ir Europos valstybėse įsteigtuose slaptuose kalinimo centruose buvo neteisėtai kalinami terorizmu įtariami asmenys, o prieš juos naudoti tardymo metodai prilygo kankinimams, žiauriam, nežmoniškam bei orumą žeminančiam elgesiui.

„Vyriausybė slepiasi po tariama valstybės paslapties skraiste ir užkerta kelią realiam ir efektyviam tyrimui“, - sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjas Henrikas Mickevičius.

„Vien viešai prieinamos informacijos yra pakankamai, kad bylos tyrimas būtų tęsiamas. Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą aukoms. Neteisingai kaltinti ir kankinti Lietuvoje žmonės turi būti nustatyti bei jiems turi būti atlyginta žala“, - pranešime spaudai teigė jis.

Nevyriausybininkų teigimu, išsamių tyrimų vengia ir kitos ES šalys, tarp jų - Danija, Suomija, Vokietija, Makedonija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

2009 metų pabaigoje paskelbtose parlamentinio tyrimo išvadose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pranešė nustatęs, „kad Valstybės saugumo departamentas buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui“.

Per tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti.

Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje, tačiau nutraukė 2011 metais, konstatavusi, kad pagrindo baudžiamajam persekiojimui nėra.

Prokuroras nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.

Lietuva pusmečio trukmės pirmininkavimą ES Tarybai iš Airijos perima liepos 1 dieną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.