Antradienį pateikta tai numatanti Švietimo įstatymo pataisa. Ji
sulaukė 33 parlamentarų paramos, trys balsavo prieš, 18 susilaikė.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Projekto autorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys
Jaroslavas Narkevičius siūlo įstatymu nustatyti, kad tikyba ir
etika yra pasirenkamos dorinio ugdymo dalys. Tėvų (globėjų,
rūpintojų) pageidavimu tikybos (tradicinės religinės bendruomenės
ar bendrijos) dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų
ikimokyklinį ugdymą, o religijų pagrindų pažinimas yra etikos
programos privalomoji dalis.
„Tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant
žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui.
Religinių disciplinų mokymas yra svarbi ir neatsiejama valstybinės
švietimo politikos dalis, kurios dėka užtikrinamas religiškai-
etinis ugdymas bei mokinių dvasinė raida“, - teigia J. Narkevičius.
Anot jo, besivystančiai asmenybei turi būti užtikrinamos
galimybės gerai susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias
teikia religija.
„Kai matau, kad Jaroslvas išeina į tribūna ir pasakoja, kaip
jis dėstys apie islamą (...) aš netikiu“, - kolegos nuoširdumu
suabejojo socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Darbietė“ Virginija Baltraitienė teigė, kad projektas
„sujauktas“, neaišku, ko bus mokoma per tikybos pamokas.
Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, kad projektas
prieštarauja Konstitucijai, nes joje nurodyta, jog valstybinės ir
savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Pasak
teisininkų, mokyklose tėvų pageidavimų mokoma tikybos, bet tikybos
mokymas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų paneigiamas
valstybinių ir savivaldybių mokymo bei auklėjimo įstaigų
pasaulietiškumas.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai prieštaros
Konstitucijai neįžvelgė.
Lietuvos Konstitucija teigia, kad „minties, tikėjimo ir
sąžinės laisvė yra nevaržoma“, o „valstybinės ir savivaldybių
mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Konstitucijoje
teigiama, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir
globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo
įsitikinimus, o tikybos mokoma tėvų pageidavimu. „Niekas negali
kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti
kurią nors religiją arba tikėjimą“, - skelbia 26 Konstitucijos
straipsnis.
Anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Seime
siūlė padaryti privalomą tikybos mokymą pradinėse ir
pagrindinėse mokyklose, tačiau pripažinta, kad šis projektas gali
prieštarauti Konstitucijai. Šiam siūlymui nepritarė ir Lietuvos
katalikų bažnyčios vyskupų konferencija.
Šiuo metu moksleiviams iki 14 metų dorinio ugdymo dalyką -
tikybą arba etiką - parenka tėvai, o nuo 14 metų jie renkasi
patys.