Pasak jo, sprendimo bus pradėta ieškoti nuo liepos vidurio, kuomet paaiškės šiemetinio egzamino rezultatai, ir bus galima įvertinti dabartinių tautinių mažumų mokyklų abiturientų pasiruošimo lygį.
„Būtent šiemet pirmą kartą visi Lietuvos mokiniai, visi, be išimties, laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. O koks bus sprendimas, kokios struktūros, sunkumo ar panašiai bus egzaminas, mes nuspręsime gavę valstybinio egzamino rodiklius, ir tas bus maždaug liepos viduryje“, - BNS trečiadienį sakė ministras.
„Iki to laiko mes neturime pagrindo, nuo ko pradėt analizuoti, kai turėsim tą medžiagą, tikrai tą sprendimą rasim“, - pažymėjo D. Pavalkis.
Sprendimo dėl kitų metų lietuvių kalbos egzamino bus ieškoma po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad šiemetinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų abiturientams palengvintos nepagrįstai.
Pasak teismo, mokiniai, kurie mokėsi mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, buvo diskriminuoti, nes palengvinti egzamino rezultatai visiškai vienodai vertinami pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
D. Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai, jį LVAT panaikino nuo būsimo rugsėjo.
Teismui apskųstas D. Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Teismas skundą išnagrinėjo abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.
Švietimui ir mokslui tenkanti BVP dalis - mažiausia per dešimtmetį
Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis pabrėžia, kad švietimo ir mokslo sričiai tenkanti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis - mažiausia per dešimtmetį.
Seime trečiadienį skaitydamas pranešimą konferencijoje dėl švietimo finansavimo problemų D. Pavalkis pastebėjo, jog UNESCO siūlo edukacijai skirti ne mažiau kaip 6 proc. BVP, tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius pastaruoju metu svyruoja apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Asignavimų švietimui ir mokslui sumažėjo nuo 7,3 proc. BVP 2009 metais iki mažiau kaip 5 proc. BVP 2013 metais, ir tai mažiausia reikšmė per pastarąjį dešimtmetį“, - pabrėžė ministras.
Pasak ministro, jei valstybės biudžeto asignavimai kitąmet švietimui nedidės, procentinė BVP dalis sričiai dar kris, iki 4,7 procento. „Jei Lietuva apsispręstų bent 5 proc. lygį išlaikyti, tam reikėtų kitąmet papildomai 385 mln. litų“, - sakė ministras.
Švietimui tenka 14,6 proc. 2013 metų valstybės biudžeto, iš viso Švietimo ir mokslo ministerija valdo daugiau kaip 3,5 mlrd. litų asignavimus.
Konferenciją kartu su švietimo profesinėmis sąjungomis surengė Darbo partijos frakcija.
