Pasak jo, sprendimo bus pradėta ieškoti nuo liepos vidurio,
kuomet paaiškės šiemetinio egzamino rezultatai, ir bus galima
įvertinti dabartinių tautinių mažumų mokyklų abiturientų
pasiruošimo lygį.
„Būtent šiemet pirmą kartą visi Lietuvos mokiniai, visi, be
išimties, laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. O koks bus
sprendimas, kokios struktūros, sunkumo ar panašiai bus egzaminas,
mes nuspręsime gavę valstybinio egzamino rodiklius, ir tas bus
maždaug liepos viduryje“, - BNS trečiadienį sakė ministras.
„Iki to laiko mes neturime pagrindo, nuo ko pradėt analizuoti,
kai turėsim tą medžiagą, tikrai tą sprendimą rasim“, -
pažymėjo D. Pavalkis.
Sprendimo dėl kitų metų lietuvių kalbos egzamino bus ieškoma
po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)
pripažino, kad šiemetinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzamino užduotys tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų
abiturientams palengvintos nepagrįstai.
Pasak teismo, mokiniai, kurie mokėsi mokyklose lietuvių
dėstomąja kalba, buvo diskriminuoti, nes palengvinti egzamino
rezultatai visiškai vienodai vertinami pretenduojant į valstybės
finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
D. Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų
abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas,
apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai, jį LVAT panaikino
nuo būsimo rugsėjo.
Teismui apskųstas D. Pavalkio įsakymas tautinių mažumų
mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos
valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas
pasirenkamų autorių skaičius.
Teismas skundą išnagrinėjo abiturientams jau pasitikrinus
valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą
lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio
pradžioje.
Švietimui ir mokslui tenkanti BVP dalis - mažiausia per dešimtmetį
Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis pabrėžia, kad švietimo ir mokslo sričiai
tenkanti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis - mažiausia per dešimtmetį.
Seime trečiadienį skaitydamas pranešimą konferencijoje dėl
švietimo finansavimo problemų D. Pavalkis pastebėjo, jog UNESCO
siūlo edukacijai skirti ne mažiau kaip 6 proc. BVP, tuo tarpu
Lietuvoje šis skaičius pastaruoju metu svyruoja apie 5 proc.
bendrojo vidaus produkto.
„Asignavimų švietimui ir mokslui sumažėjo nuo 7,3 proc. BVP
2009 metais iki mažiau kaip 5 proc. BVP 2013 metais, ir tai
mažiausia reikšmė per pastarąjį dešimtmetį“, - pabrėžė
ministras.
Pasak ministro, jei valstybės biudžeto asignavimai kitąmet
švietimui nedidės, procentinė BVP dalis sričiai dar kris, iki 4,7
procento. „Jei Lietuva apsispręstų bent 5 proc. lygį išlaikyti,
tam reikėtų kitąmet papildomai 385 mln. litų“, - sakė ministras.
Švietimui tenka 14,6 proc. 2013 metų valstybės biudžeto, iš
viso Švietimo ir mokslo ministerija valdo daugiau kaip 3,5 mlrd.
litų asignavimus.
Konferenciją kartu su švietimo profesinėmis sąjungomis
surengė Darbo partijos frakcija.