S. Mikelį kurorto bendruomenė prisiminė minėdama Nidos Švč.Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios dešimtmetį.
Šis vietinių gyventojų legendiniu meru vadinamas neringiškis daug nuveikė, kad katalikų maldos namai, kurių Kuršių nerijoje anksčiau nebuvo, atsirastų Nidoje.
„Bažnyčia, pastatyta ant sunykusios kopos, atrodo kaip skriejantis burlaivis. S.Mikeliui esame dėkingi – politikus, aplinkosaugos specialistus jis įtikino, kad bažnyčios pastatas įsilies į Nidos kraštovaizdį”, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringiškiai prisiminė ir S.Mikelio bendražygį architektą Algimantą Zavišą, kuris 5 metus ieškojo vietos bažnyčiai, ją projektavo, bet mirė nespėjęs baigti darbo. Abu šie Neringos garbės piliečiai palaidoti greta – Nidos etnografinėse kapinaitėse.
Vadovaujant S.Mikeliui atgijo ir Juodkrantės kurortas – palei marias nusidriekė vaizdinga promenada, menininkų kūriniais papuoštos vejos. Jis siekė atgaivinti apleistą Nidos oro uostą, išrinktas į Seimą rūpinosi, kad marių krantus sujungtų tiltas arba požeminis tunelis.
Kopų gatvėje prie namo, kuriame daug metų gyveno S.Mikelis, atidengtos jam skirtos atminimo lentos autoriai – klaipėdietis menininkas Vytautas Karčiauskas ir Prancūzijoje gyvenanti vitražų meistrė Laura Potet.
V.Karčiauskas sakė norėjęs sukurti kompoziciją, neprimenančią bareljefų ar panašių pagarbos iškilioms asmenybėms ženklų: „Pavadinau ją „Simfonija”. Vitražinis darbas lyg giesmė Kuršių nerijai, ją aistringai mylėjusiam žmogui, kurio darbai tęsiami.”