Pirmininkavimo laikotarpiui nutarta įsteigti laikiną galimų
kibernetinio saugumo incidentų pasekmių valdymo grupę, kuri
organizuotų ir koordinuotų pasirengimą, informuotų visuomenę ir
spaudos atstovus galimų kibernetinių incidentų metu. Esant
finansinėms galimybėms, taip pat bus atliktas valstybės institucijų
interneto svetainių atsparumo įsilaužimams testavimas.
Pasitarimo protokoliniu sprendimu Vyriausybė pavaldžioms
institucijoms pavedė sugriežtinti informacinių išteklių
administravimo kontrolę bei užtikrinti veiklas, prisidedančias prie
kibernetinių grėsmių suvaldymo. Viešojo administravimo
institucijoms informacines sistemas turės saugoti naudodamos
Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo kibernetinio saugumo
priemones.
Siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą ilgalaikėje
perspektyvoje, Vidaus reikalų ministerijai pavesta identifikuoti
kritinės svarbos informacinės infrastruktūros objektus, Krašto
apsaugos ministerijai - parengti jų gynybos planus.
Viena iš saugumo priemonių - viešojo ir privataus sektorių
bendradarbiavimo stiprinimas. Bus organizuojamos viešojo ir
privataus sektorių atstovų diskusijos dėl apsaugos nuo kibernetinių
atakų sprendimų diegimo ir iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pateikti
siūlymai Vyriausybei.
Dar birželį numatoma įsteigti ir kibernetinio saugumo
konsultacinę tarybą, sudarytą iš viešojo, privataus ir švietimo
sektorių atstovų, kuri analizuotų kibernetinio saugumo užtikrinimo
būklę ir teiktų siūlymus dėl jos gerinimo. VRM iki spalio 1 d. taip
pat pavesta parengti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą.
Prieš mėnesį įvyko didelės kibernetinės atakos
prieš naujienų portalą „Delfi“ ir Kauno miesto savivaldybės
interneto tinklalapį. Anot ekspertų, jos tebuvo tik treniruotė
prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.
Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai pradės nuo liepos 1 dienos.