Dėl galimai Teisėjų etikos kodeksą pažeidžiančių teisėjo veiksmų į prezidentę kreipėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Klaipėdos prokuratūros ir STT pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos teisininkų ir bankroto administratorių veiklos bei stambaus masto kyšininkavimo, kilo įtarimų dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjo A. Saulėno asmeninių ryšių su bankroto administratoriumi.
Teisėjas nagrinėja penkias bylas dėl įmonės, kurios bankroto administratorius yra susijęs su teisėju asmeniniais ryšiais. Įtariama, kad tai darė akivaizdžią įtaką teisėjo priimamiems sprendimams.
Konstitucija, Teismų įstatymas, proceso įstatymai ir Teisėjų etikos kodeksas reikalauja, kad teisėjas, nagrinėdamas bylas, išliktų nepriklausomas ir būtų nešališkas. Jeigu kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Teisėjas A. Saulėnas nenusišalino nuo bylų, kuriose bankroto administratoriumi paskirtas su juo artimais netarnybiniais ryšiais susijęs asmuo, nagrinėjimo, ir tuo sukėlė pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo.
Prezidentės teigimu, teisėjams keliami patys aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jų veikla neturi kelti jokių abejonių, vykdydami teisingumą, teisėjai privalo būti nešališki ir nepriklausomi.