Anot ministrės, reforma turėtų pasitarnauti vaikų gerovei ir taupyti valstybės pinigus. „Visa reforma yra orientuota į vaiko aplinkos gerinimą, vaikui teikiamų paslaugų kokybę“, - sakė A. Pabedinskienė.
Mažėjant vaikų gimstamumui, ministrė tikisi, kad ir globojamų vaikų skaičius mažės. „Globos namai tuštėja. Ūkis labai didelis. Antrasis reformos siekis – efektyvus ir optimizuotas vaikų globos namų sistemos panaudojimas. Valstybė patiria didelius kaštus išlaikydama globos namus. Juose negyvena tiek asmenų, kiek turėtų gyventi“, - aiškino politikė.
Reformos rengėjai suformavo 4 pagrindines reformos kryptis, lapkritį pristatys konkrečių darbų planą.
4 reformos žingsniai
1. Reforma sieks plėsti dienos centrų tinklą, didinti socialinių darbuotojų skaičių. Šiuo metu beveik 30 šeimų aptarnauja vienas socialinis darbuotojas. Turėtų vienas socialinis darbuotojas aptarnauti 15 ar 17 šeimų. Šiuo metu finansuojama 170 dienos centrų, 2016-aisiais finansuos apie 230 dienos centrų. Bus teikiama didesnė pagalba šeimai, daugiau vaikų išsaugoma biologinėje šeimoje.
2. Bus skatinama vaiko globa šeimoje ir šeimynoje. Įtėviai bus aktyviau mokomi ir konsultuojami. Šeimynas galės steigti atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą turintys asmenys.
3. Bus skatinamas įvaikinimas, sumažinta dokumentų rinkimo našta būsimiems tėvams.
4. Reformatoriai žada pertvarkyti vaikų globos namus į mažesnius, panašius į šeimą pradedant nuo kelių bandomųjų. Siekis – 8 vaikai globos namuose. Bus kuriami tarpiniai namai pilnametystės sulaukusiems vaikų globos namų auklėtiniams. Išeidamas iš globos namų, žmogus turės asmeninį kuratorių – pagalbininką, kuris jį įvestų į gyvenimą.
Vis mažiau įsivaikina
Ministrė apgailestavo, kad pastaraisiais metais nedaugėja asmenų, norinčių globoti ar įvaikinti vaikus.
„Mažėja gyventojų skaičius, nedarbas, mažos pajamos, baimė, kad nepajėgs susitvarkyti su pareigomis, neigiamas požiūris į globojamą vaiką“, - priežastis, kas stabdo žmones įsivaikinti vardijo A. Pabedinskienė.
Ji taip pat aiškino, kad Lietuvoje neaktyviai steigiamos šeimynos. Šiuo metu šalyje yra 48 šeimynos, pernai metais įsteigtos tik dvi. Šeimyna – tai 6 ir daugiau vaikų globojantis juridinis asmuo. „Kasmet Lietuvoje tėvų globos netenka daugiau kaip 2 tūkst. vaikų. Pernai globos namuose buvo daugiau kaip 10 tūkst. 500 vaikų. Per 6000 vaikų, kurie neteko tėvų, augo artimųjų šeimose – tetų, senelių, brolių, seserų“, - pasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Jos teigimu, mažėja skaičius asmenų, kurie nori globoti svetimus vaikus. „Būsimi globėjai nurodo, kad nestabili šeimos finansinė situacija, nesaugumas dėl ateities neleidžia jiems prisiimti atsakomybės už vaiką“, - dėstė O. Tarvydienė.
Specialistės teigimu, keičiasi įtėvių požiūris į įvaikinimą. Pastaraisiais metais žmonės ryžtasi įsivaikinti vyresnio amžiaus – 3-5 metų vaikus, vaikus turinčius sveikatos sutrikimų, įsivaikina ir brolių seserų grupes.
Už globojamą vaiką globėjai gauna po 520 litų per mėnesį.
