Vokietijoje vis garsiau skamba raginimai išgrūsti Rytų Europos imigrantus

Vokiečiai jau ne vienerius metus skundžiasi dėl vadinamųjų skurdo imigrantų iš Rytų Europos šalių, daugiausia – Bulgarijos ir Rumunijos, kurie įžūliai naudojasi turtingos šalies socialine sistema. Bet padėtis gali pasikeisti – vidaus reikalų ministras pažadėjo griežtai kovoti su tokio tipo imigracija – atvykėliams gresia deportavimas be teisės sugrįžti, rašo „Der Spiegel“.

Vokietija jau baidosi darbo net neieškančių imigrantų iš Rytų Europos.<br>AP
Vokietija jau baidosi darbo net neieškančių imigrantų iš Rytų Europos.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 26, 2013, 10:25 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 4:56 AM

Berlynas jau nebeslepia, kad ekonominiai imigrantai iš Bulgarijos ir Rumunijos jau tapo našta Vokietijos socialinėms tarnyboms.

Šalies vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas savo kolegoms Europos Sąjungoje Liuksemburge pareiškė, jog Vokietija imsis priemonių, kad neleistų skurstantiems imigrantams iš dviejų Rytų Europos šalių atvykti į šalį ir vieną po kitos žertis pašalpas.

H. P. Friedrichas yra Krikščionių socialinės sąjungos, kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos jaunesniosios sesutės Bavarijoje, narys.

Ministras teigė pirmiausia sieksiąs „suderinti problemos sprendimą su dabartinėmis įstatymų leidimo iniciatyvomis“ ir pasiųsti imigrantams žinią: „Jei mūsų šalyje dirbate nelegaliai, tuomet prašome grįžti ten, iš kur atvykote!“

Klausimą dėl bulgarų ir rumunų pastaraisiais metais vis aktyviau kelia Vokietijos visuomenė. Esą vis daugiau imigrantų iš šių šalių Vokietiją pasiekia padedami nusikaltėlių gaujų – atvykėliai gauna verslo liudijimus, o po kelių mėnesių ima prašyti pašalpų, nes verslas neva nenusisekė.

Dabar H. P. Friedrichas tikina, kad imigrantai, apgaudinėjantys socialines tarnybas, bus išgrūsti iš šalies – net nepaisant to, kad atvykėliai iš ES šalių turi teisę dirbti ir keliauti kitose Bendrijos narėse. Bulgarai ir rumunai taip pat negalės sugrįžti į Vokietiją tam tikrą laikotarpį.

„Jei jie bus vėl kur nors sulaikyti ar išaiškinti, bus galima juos išspirti be didelių skrupulų. Tai yra labai svarbu“, - pažymėjo H. P. Friedrichas.

Ar iš tiesų problema egzistuoja, ministras dar turės įtikinti Europos Komisiją. Mat 2012 metų gruodį vos 9,6 proc. Vokietijoje gyvenančių bulgarų ir rumunų neturėjo darbo. Bendras visų užsieniečių nedarbo lygis siekė 16,4 proc.

„Dar negavome jokių skaičių ar pavyzdžių, - teigė ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström. – Mums turėtų būti parodyta, kokia konkreti problema kamuoja Vokietiją. Laisvo ES piliečių judėjimo suvaržymas – net nesvarstytinas“.

H. P. Friedrichas neatsiliko: „Rekomenduočiau Komisijai pažvelgti į problemas, apie kurias kalbu, iš arti. Jei Komisijai reikia įrodymų, niekas nedraudžia atvykti į didžiuosius Vokietijos miestus ir įsitikinti, kad nieko neišsigalvojame“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.