„Pateiktas Vyriausybės prašymas, kad Valstybinė lietuvių
kalbos komisija nuspręstų kalbos dalykus ir pasisakytų atitinkamu
nutarimu ar papildydama esamus nutarimus, kaip turėtų būti kitų
kalbų vardai ir pavardės rašomi oficialiuose dokumentuose“, -
žurnalistams sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Ministras žadėjo, kad teisės akto projektas bus pateiktas gavus
išaiškinimą, bet neatmetė, kad gali prireikti prašyti ir
Konstitucinio Teismo pozicijos.
„Kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bus vienoks ar kitoks
sprendimas, tada galėsime pasiūlyti vienokį ar kitokį atitinkamo
teisės akto variantą, jeigu nereikės kreiptis į Konstitucinį
Teismą“, - sakė ministras.
Premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje
įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens
dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus,
atsižvelgdama į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos
pagrindų konvenciją“.
Netrukus buvo sudaryta darbo grupė, ji pasiūlė įstatymu
įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose galėtų būti rašomi
lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.
Po šių išvadų Teisingumo ministerijai buvo parengta pavesti
konkrečius projektus. Anksčiau J.Bernatonis projektą buvo žadėję
iki gegužės.
Siūlymai įteisinti originalią nelietuviškų pavardžių
rašybą siejami su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su
užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas
ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes
„kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai
pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų
įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti
prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.