Ketvirtadienį išplatintame prokuratūros pareiškime teigiama,
kad viešai pasigirdę tokie vertinimai yra nepagrįsti.
„Minimoje ataskaitoje pateikti viešai prieinami Nusikalstamų
veikų žinybinio registro duomenys, kurie formuojami griežtai
vadovaujantis Vidaus reikalų ministro patvirtintomis Nusikalstamų
veikų žinybinio registro objektų pagrindinių statistinių
rodiklių formavimo taisyklėmis“, - teigia Generalinė prokuratūra.
Pasak jos, duomenys apie ištirtas nusikalstamas veikas tvarkomi
vadovaujantis minėtų taisyklių devintuoju punktu.
„Registro, kurio veiklą užtikrina Informatikos ir ryšių
departamentas prie VRM, duomenys ir kita registro teikiama informacija
yra laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymuose ir Europos
Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka“, - pareiškė
prokuratūra.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo nepritarti
Generalinės prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai.
Nutarimo projekte rašoma, kad ataskaitoje pateikti duomenys ir
vertinimai „yra deklaratyvūs ir neatspindi realios padėties
prokuratūros institucijai atliekant valstybės pavestas funkcijas“.
Pasak TTK pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, komiteto
nariams užkliuvo, kad generalinis prokuroras Darius Valys
išaiškintiems nusikaltimams priskyrė ir nutrauktus ikiteisminius
tyrimus, ir tuos, kuriems suėjo senatis, ir t.t.
„Iš tiesų komitete buvo kalbama, kad tokia metodika panaudota
ataskaitai pateikti, kad ne visai atitinka tikrovę. Tai yra
išaiškintų nusikaltimų skaičius, prie to priskirti ir nutraukti
tyrimai, ir dėl senaties, ir dėl tų dalykų, kur paaiškėja, kad
asmuo nėra padaręs veikos. Priskirti šiuos skaičius prie
išaiškintų nusikaltimų ne visai teisinga“, - žurnalistams
ketvirtadienį sakė J. Sabatauskas.
Klausiamas, kokios pasekmės laukia Seime nepritarus prokuratūros
ataskaitai, J. Sabatauskas sakė, kad yra galimybė ją pataisyti.
„Dabar Seimui vėl bus pateiktas nutarimo projektas, ir Seimas
balsuos. Yra keli būdai: vienas - prokuroras gali pateikti pataisytą
ataskaitą, nes nurodyti nepritarimo motyvai, todėl galima atkreipti
dėmesį į tuos dalykus ir pateikti tikrus skaičius“, - kalbėjo TTK
vadovas.
Klausiamas, ar komitete buvo keliamas klausimas dėl generalinio
prokuroro atsakomybės, J. Sabatauskas atsakė, kad „šiame etape ne“.
Seimui antradienį buvo pateiktas projektas dėl pritarimo
generalinio prokuroro D. Valio pateiktai ataskaitai, tačiau
parlamentas jį atmetė, grąžindamas komitetui tobulinti.
Už pritarimą ataskaitai balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo
28, 32 susilaikė. Prieš daugiausia buvo „darbiečiai“, „Drąsos
kelio“ partijos frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai,
didelė dalis socialdemokratų susilaikė.
Generalinis prokuroras šį balsavimą sakė suprantantis ne kaip
nepritarimą ataskaitai. „Aš ne taip vertinu. Seimas nepritarė
nutarimo projekto pateikimui ir grąžino projektą komitetui iš
naujo rengti ir svarstyti. Tikrai nebuvo pasisakyta dėl ataskaitos,
mano nuomone“, - po balsavimo žurnalistams Seime sakė D.Valys.
Paklaustas, ar atsižvelgtų į Seime nuskambėjusį siūlymą,
kad nepritarus institucijos veiklos ataskaitai, jos vadovas turėtų
trauktis, generalinis prokuroras siūlė pirmiausia sulaukti galutinio
parlamento sprendimo ir išgirsti politikų motyvus.
Pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą generalinis
prokuroras pabrėžė, kad pernai pirmą kartą Lietuvos istorijoje
atskleista daugiau nei pusė nusikalstamų veikų.
„2012 metais pasiekėme tokį atskleistų nusikaltimų skaičių,
kuris taip pat pirmą kartą mūsų istorijoje peržengė sąlyginę
„pusinę“ ribą – 52 procentus nuo visų užregistruotų
nusikalstamų veikų. Koks reikšmingas šis pokytis, galima suprasti
palyginus šį rezultatą su rodiklio vidurkiu, pavyzdžiui, su
pastarųjų dešimties metų vidurkiu, kuris siekė 44 procentus“, -
sakė D.Valys.
Ataskaitos duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruotos 82 tūkst.
492 nusikalstamos veikos, 2969 nusikalstamomis veikomis daugiau 2011
metais.
„Šį augimą daugiausia lėmė 2011 metų gruodžio 15 dieną
įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pagal
kurį smurtas artimoje aplinkoje nebepriskiriamas privataus kaltinimo
bylų kategorijai, todėl dėl tokių atvejų ikiteisminis tyrimas
pradedamas privalomai“, - rašoma dokumente.
D.Valio teigimu, beveik 70 proc. daugiau nei užpernai teismams
perduoda korupcinio pobūdžio bylų, taip pat pradėta dvigubai
daugiau ikiteisminių tyrimų dėl korupcinio pobūdžio veikų.
22 tūkst. asmenų praėjusiais metais perduoti teismui,
išteisinti per 400.