„Atsiprašymas nėra blogas įprotis. Tai visada padeda, ir tikiu,
kad taip pat padeda tarp šalių“, - leidiniui „European Voice“ sakė
ministras. Jis teigė, kad atsiprašymo žodžiai buvo spontaniški.
„Svarbiausias dalykas, kad turime kurti strateginę partnerystę.
Nuolat turime tai daryti vardan mūsų šalių, ne tik Lietuvos, bet
ir Lenkijos, su visa pagarba jos dydžiui - (ji) dešimt kart
didesnė“, - teigė ministras.
Vasario mėnesį su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio
reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai
atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas
siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais,
o ne vien lietuviškais rašmenimis. Balsavimas sutapo su tuometinio
prezidento Lecho Kaczynskio vizitu Vilniuje.
Šį ministro atsiprašymą sukritikavo prezidentė Dalia
Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
Dabartinė Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo
„išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei
gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdama į
Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Tačiau teisės aktai nesvarstyti iki šiol, o trečiadienį
Ministrų kabinetas nusprendė kreiptis į Valstybinę lietuvių
kalbos komisiją, kad ji pateiktų savo išvadą dėl galimybės
įteisinti originalią nelietuviškų pavardžių rašybą
dokumentuose.