G. Vattimo – ekscentriškas mąstytojas ir italų europarlamentaras. Jis išgarsėjo praėjusio amžiaus pabaigoje pasiūlydamas originalią „silpnojo mąstymo“ koncepciją. Krikščionybės svarbą akcentuojantis filosofas atvirai ir drastiškai polemizuoja su Bažnyčia – jam priklauso ir garsioji frazė „tik dėl Dievo esu ateistas“. Paradoksalus santykis su religija atskleidžiamas ir lietuviškai išleistoje jo knygoje „Tikėti, kad tiki“.
G. Vattimo kitą savaitę atvyks į Vilnių. Jis dalyvaus Vilniaus universitete liepos 1-5 dienomis rengiamoje konferencijoje „Nihilizmas ir vaizduotė“, kurioje skaitys pranešimą. Be G. Vattimo, konferencijoje pasisakys ir tokios šiuolaikinės filosofijos žvaigždės kaip prancūzai Jean-Jacques'as Wunenburgeris, Bernardas Stiegleris, airis Richardas Kearney.
Filosofas G. Vattimo – europarlamentaras, išrinktas kaip „Italia dei Valori“ (liet. „Vertybių Italija“) partijos narys.
Interviu, kurį G. Vattimo birželio 13 dieną davė Italijos dienraščio „La Stampa“ žurnalistui Marco Neirotti, jis atidžiai ir įvairiapusiškai apmąsto popiežiaus Pranciškaus frazę „lobby gay“ (Kalbama apie popiežiaus Pranciškaus žodžius, pasakytus privačios audiencijos metu 2013 metų birželio 6 dieną. Kalbėdamas su vienuolių ir kunigų grupe iš Lotynų Amerikos popiežius pareiškė žinąs, kad Vatikano administracijoje egzistuoja gėjų lobistų struktūra, su kuria jis pasirengęs kovoti – Red.).
– Profesoriau, ar galite įsivaizduoti tokią galios struktūrą?
– Nežinau, ar ji iš tikrųjų egzistuoja. Bet jei tai tiesa, tai tik todėl, kad kažkas slepiama ir kažkam grasinama. Niekas nekalba apie heteroseksualų lobistus, tačiau tik nesakykite man, kad nėra dvasininkų, kuriuos lydėtų moterys.
– Kitaip tariant, tai tam tikra savisauga prieš represijas?
– Prieš veidmainystę. Tai primena nusikalstamumą, kuris atsiranda šalia narkotikų – jei jie būtų legalūs, nekiltų problemų. Panašiai ir šiuo atveju – norima paneigti, užgniaužti tai, kas realiai egzistuoja, todėl galų gale žmonės ima burtis į grupuotes.
– Kadangi tai savisauga – ji leistina ar ne visai?
– Visiškai ne. Tiesiog mėginau pasakyti, kaip tokie dalykai atsiranda, kokia tokių mechanizmų galima kilmė. Lobistai, kaip galios centras, patys savaime yra negatyvus, pavojingas reiškinys. Su jais reikia kovoti nepriklausomai nuo to, kokius subjektus jie jungia – heteroseksualius ar, pavyzdžiui, homoseksualius. Šia prasme popiežius Pranciškus, kurio kelionę stebiu draugiškai ir su simpatija, gali būti teisus.
– Tačiau šitaip Bažnyčios gėjai taptų ne atstumtaisiais, bet galingaisiais...
– Su tokios rūšies galia kovojama eliminuojant prietarus ir „nušluostant dulkes“ nuo seksualumo temos. Tai Bažnyčios, kaip institucijos, problema – Kristus niekada nepasakė nieko prieš gėjus. Religinis diskursas privalo iš naujo peržiūrėti dvasininkijos seksualumo klausimą. Tas pats popiežius kalbėjo apie du skirtingus dalykus – kaltės sampratą (kaip apie asmeninę problemą, kurią tikintysis visų pirma turi apsvarstyti pats su savimi) ir apie korupciją, tai yra, apie galios sistemą.
– Žingsnis nuo savisaugos prie galios struktūrų nėra toks didelis...
– Todėl sakau, kad su lobistais reikia kovoti bet kuriuo atveju. Tačiau didžiausios problemos glūdi ne homoseksualume ir jo santykyje su heteroseksualumu, bet polinkyje visa tai demonizuoti.
Būtų geriau, kad Vatikano viduje labiau būtų rūpinamasi IOR problemomis. (IOR – „L'Istituto per le Opere di Religione“ – plačiau žinomas kaip Vatikano bankas („Banca Vaticana“), įkurtas 1942 metais ir pagarsėjęs finansiniais skandalais, tarp kurių garsiausias – vieno pagrindinių tarp Italijos katalikiškų privataus kapitalo bankų („Banco Ambrosiano“) žlugimas (1982) – Red.)