„Mes gauname dalyvio pajamas, bankui neįrodysi, kad čia tavo
pajamos. Aš pensininkė, vyras ūkininkauja, bet mes vis tiek
negauname paskolos, nes negauname atlyginimų“, - penktadienį per
šeimynų susitikimą Seime sake Gražina Grigaliūnienė iš
Panevėžio rajono.
Jos teigimu, jeigu būtų mokami atlyginimai, šeimynos turėtų
daugiau erdvės savo veiklai, būtų galima pretenduoti į
nedarbingumo išmokas, spręsti atostogų klausimą.
„Mes ėjome iš idėjos, rinkome vaikus iš pagriovių, kai kurie
patys ateidavo, esu mėnesio kūdikį iš pijokų tėvų pavogusi ir
jo niekas nepasigedo pusę metų. Dabar išmokos didesnės, bet kokios
mūsų garantijos? Ar tenkina jus dalyvių pajamos? Visi mokesčiai
mokami, o dalyvio pajamos nelaikomos atlyginimu“, - kalbėjo
G. Grigaliūnienė.
Seimo narė Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad dabartines
pajamas padarius darbo užmokesčiu šeimynų mamų ir tėvų gaunamos
lėšos gali sumažėti.
„Reikia gerai teisiškai pagalvoti, ar nebus praradimo“, - sakė
ji.
Dėl to įspėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
(SADM) Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas
Černiauskas.
„Jeigu šeimynos dalyvius padarytume savivaldybių socialiniais
darbuotojais, kaip buvo anksčiau, bijau, kad pagal dabartinius
atlyginimus jūsų pajamos gali dar sumažėti“, - teigė jis.
R. Černiausko duomenimis, vienas šeimynos dalyvis negali gauti
mažiau negu minimali mėnesio alga ir negali gauti daugiau negu
einamųjų metų draudžiamosios pajamos, jos dabar padidintos iki
1488 litų. Nuo šių lėšų mokesčių mokėti nereikia.
Konkretus
išmokos dydis priklauso nuo globojamų vaikų skaičiaus. Vaikams
mokamos kitos išmokos, bet pagal įstatymą jos gali būti
panaudojamos tik vaiko poreikiams tenkinti.
Specialistas priminė, kad anksčiau šeimynų steigėjai būdavo
įdarbinami kaip socialiniai darbuotojai savivaldybėse, bet jų
pačių iniciatyva ši tvarka pakeista, nes socialinių darbuotojų
darbo užmokestis nedidelis, savivaldybių administracijos esą per
daug kišdavosi į jų reikalus.
Šeimynų steigėjai teigė esantys priversti už savo nedideles
lėšas remontuoti namus, kurie jiems nepriklauso, vežti vaikus
senais netvarkingais automobiliais, nes savivaldybės paprastai neturi
pinigų nei remontui, nei transportui, nei vaikų poilsiui.
„Valdžia mumis net nesidomi. Vieninteliai žmonės, kurie mumis
domisi, užtaria ir rūpinasi, yra vaiko teisių specialistai“, -
teigė Nijolė Navickienė iš Pasvalio.
Ji sakė esanti pirmoji, kuriai komercinis bankas suteikė 50
tūkst. litų paskolą buičiai sutvarkyti, tačiau tai kainavo daug
laiko, pastangų.
SADM specialistas suabejojo, ar išeitis šeimynoms imti
paskolas, nes reikės ir grąžinti, ir palūkanas sumokėti.
„Ne tas kelias, kad šeimynos eitų per paskolas. Nevalia iš
vaiko poreikiams skirtų pinigų mokėti procentų už paskolas.
Būtų geriau, jei būtų apsispręsta, kad šeimyna turi teisę ir
gali gauti valstybės finansavimą rimtiems rekonstrukcijos darbams“,
- kalbėjo R. Černiauskas.
Jis dirba darbo grupėje, kuri iki spalio turi parengti ir
Vyriausybei pateikti Šeimynų įstatymo pataisas.
Šeimynų atstovai siūlė griežtai nereglamentuoti jų veiklos,
nes gyvenime susiduriama su situacijomis, kai dėl teisės aktų
reikalavimų negalima padėti vaikams.
G. Grigaliūnienė pasakojo esanti priversta nusižengti teisės
aktams, kad galėtų pagelbėti be tėvų globos likusiems vaikams,
kurie prašo pagalbos.
Jos teigimu, šiuo metu šeimynoms draudžiama
priimti vaikus iš kitų savivaldybių, jeigu šeimynoje negyvena jų
brolis ar sesuo. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaikai nori gyventi
būtent toje šeimynoje.
„Įstatymas negali pabloginti vaikų gyvenimo“, - pabrėžė
G. Grigaliūnienė.
SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 47 šeimynos, jose globojami
apie 400 vaikų. Ministerijos gairėse numatyta, didinti šeimynų
skaičių, palaipsniui mažinant didelių vaikų globos namų
skaičių.