Tikėjimo metų Žemaičių Kalvarijos atlaidai skiriami Žemaičių
krikšto 600 metų jubiliejui, popiežiaus Jono Pauliaus II vizito
Lietuvoje 20-mečio ir Žemaičių Kalvarijos bazilikos 25 metų
sukaktims.
Iki liepos 12 dienos Žemaičių Kalvarijoje bus meldžiamasi už
šeimas, parapijas, ligonius, socialinius darbuotojus, valstybės
vadovus, žemdirbius, kunigus, vienuolius, mokytojus, katechetus,
krikščionišką Lietuvą ir kitomis intencijomis. Šv. Mišias kasdien
aukos vis kitas Lietuvos vyskupas.
Žemaičių Kalvarijos atlaidų išvakarėse aukojamos šv. Mišios
Panų Kalno koplyčioje, po jų rengiama maldinga atgailos procesija į
Žemaičių Kalvarijos baziliką, kurioje vyks atlaidų pradžios
mišparai, vakarinė ir Eucharistinė procesija aplink šventovę.
Antradienį šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupas metropolitas
Sigitas Tamkevičius, bus meldžiamasi už Caritas darbuotojus,
savanorius ir ligonius.
Liepos 7-ąją Didžiosios Kalvarijos šv. Mišias aukos kardinolas
Audrys Juozas Bačkis, bus meldžiamasi už jaunas šeimas.
Visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo
XVII a. pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio
koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. M. Marijos Apsilankymo
bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. M. Marijos su Kūdikiu
paveikslą pradėti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia
visuotiniai atlaidai. Šie atlaidai laiko tėkmėje (jie gyvuoja jau
367 metus) įgijo socialinį, kultūrinį pobūdį.
Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose
pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio,
kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji
gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta
Varduva, o šalia esantis kalnas - Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę
padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant Šv. Jono kalno buvo
pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas
Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė vienuolius
dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai
čia įkūrė Kalvarijos kalnus - pastatė Kančios kelio stočių
koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo
bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu
paveikslą pradėti rengti ir Kalvarijos kalnų visuotiniai atlaidai.
Tikinčiųjų pastangomis Žemaičių Kalvarijos bažnyčia liko
neuždaryta ir sovietmečiu, o Kalnų koplyčios išliko nenugriautos.
Nepaisant sovietinės valdžios daromų kliūčių tikintiesiems atvykti
į didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kiekvienais metais į
juos suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.
2004 m. popiežius Jonas Paulius II nustatė Žemaičių Kalvarijos
šventovėje galimų gauti visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką ir
leido pradėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo
popiežiškosiomis karūnomis procesą. Šį procesą užbaigė popiežius
Benediktas XVI. Paveikslo karūnacijos iškilmės surengtos 2006 m.
spalio 8 d.