Neseniai iš prokuratūros išėjo šios tarnybos veteranas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. Betingis, sparnus pakėlė Generalinėje prokuratūroje nuo 1996 metų dirbęs prokuroras M. Dūda.
Vieno kito net labai patyrusio pareigūno pasitraukimas nebūtų vertas didelio dėmesio, jei pastaruoju metu nebūtų trenkę durimis dar bent šeši daug metų dirbę prokurorai.
Pats generalinis prokuroras nieko bloga neįžvelgia, kad iš jo vadovaujamos institucijos traukiasi kvalifikuoti specialistai.
Statistiką mėgstantis D. Valys net pateikė duomenis, kad praėjusiais metais Generalinę prokuratūrą paliko tik 3 procentai pareigūnų, o, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybą net 9 proc. darbuotojų.
Atseit viskas normalu, Generalinėje prokuratūroje reikalai netgi geresni nei kitur. Tačiau tai tik parodo, kaip galima manipuliuoti statistika maskuojant realią padėtį.
Pirmiausia tiek D. Valys, tiek tiesioginis prokuroro M. Dūdos viršininkas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento vadovas I. Mikelionis apgailestavo, kad patyręs, kompetentingas, nepriekaištingai dirbęs pareigūnas nutarė trauktis iš tarnybos ir vadino tai nuostoliu.
Buvęs generalinis prokuroras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas pareiškė, kad tokie pareigūnai kaip M. Dūda prokuratūrai patys reikšmingiausi – jie dar jauni, energingi ir kartu jau sukaupę daug patirties.
Iš tiesų, M. Dūdai buvo patikimi rezonansiniai tyrimai, kaip antai, Medininkų žudynių, prezidento R. Pakso ir jo finansinio rėmėjo J. Borisovo, balsų pirkimo per pastaruosius Seimo rinkimus bylos, jis palaikė valstybinį kaltinimą E. Kusaitės byloje.
Neatsitiktinai konkurso Generalinės prokuratūros ONKT departamento vadovo pareigoms eiti vertinimo komisija M. Dūdai buvo skyrusi pirmąją vietą.
Šio konkurso istorija, ko gero, atskleidžia vieną pagrindinių priežasčių, kodėl traukiasi patyrę prokurorai.
Šį konkursą laimėjęs M. Dūda ONKT departamento vadovu nebuvo paskirtas, šios pareigos atiteko tik trečiąją vietą užėmusiam I. Mikelioniui.
Panašiai nutiko ir Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. Betingiui, kuris taip pat laimėjo konkursą eiti šias pareigas dar vieną kadenciją, tačiau nebuvo paskirtas, todėl išėjo iš prokuratūros.
Prokurorai skundžiasi, kad taip vyksta nuolat: vieni pareigūnai laimi atrankas, bet generalinis prokuroras savo nuožiūra į pareigas paskiria kitus asmenis.
Kam iš viso reikalingi konkursai, jei D. Valys į jų rezultatus numoja ranka ir svarbius postus dalija jam labiau įtikusiems asmenims?
Net paprastai santūrus prokuroras M. Dūda, pareiškęs nenorįs viešai skalbti nešvarių skalbinių, prasitarė, kad nematęs karjeros galimybių, nes prokuratūroje nėra jokio skaidrumo.
Generalinio prokuroro savivalė skiriant pareigūnus į aukštesnes pareigas, matyt, būdinga visam jo darbo stiliui.
Komentuodamas savo pasitraukimo iš prokuratūros priežastis M. Dūda nurodė, kad visiškai išsiskyrė jo ir vadovybės požiūris į procesinę veiklą, prokuroro savarankiškumą, karjeros galimybes.
K. Betingis taip pat sakė, kad neradęs bendros kalbos su generaliniu prokuroru, nes jis esą nenori bendrauti, kartu spręsti problemų, jam neįdomu, ką siūlo daugiau patirties turintys pareigūnai.
Tokie kaltinimai D. Valiui girdimi nuo pat jo paskyrimo 2010 metais.
Štai buvusi ilgametė Palangos apylinkės prokuratūros vadovė N. Požarskienė, kuriai prezidentė D. Grybauskaitė siūlė generalinio prokuroro postą, dar pernai viešu laišku apkaltino D. Valį neišmanymu, kompetencijos ir kultūros stoka.
Konfliktuoja D. Valys ir su jį dėl nemokšiškos prokuratūros reformos bei vadovavimo stiliaus kritikuojančia prokurorų profesine sąjunga.
Žinoma, būtų pernelyg paprasta visas prokuratūros problemas paaiškinti vien vadovo užsispyrimu, savivale ir kompetencijos stoka. Priežastys gilesnės.
Dauguma prokurorų skeptiškai vertina pačią D. Valio vykdomą reformą, kuri, kaip tvirtinama, pradėta prezidentės pageidavimu.
Iš vienos smulkiausių Naujosios Akmenės prokuratūros vadovų į generalinio prokuroro postą D. Grybauskaitės švystelėtas ir kišeniniu vadinamas D. Valys nelabai turi į ką remtis, nes per trejus metus taip ir nesugebėjo pelnyti kolegų pagarbos.
Dėl tokios savo padėties D. Valys lengvai pasiduoda politinei įtakai, juo galima manipuliuoti kuriant įvairias sąmokslo teorijas, skleidžiant nepasitikėjimo pavaldiniais atmosferą.
Todėl patyrusių pareigūnų pasitraukimą galima vertinti kaip rimtą signalą, kuris perspėja apie visos institucijos krizę.
O paties generalinio prokuroro vadovavimo stilius jau tampa valstybės masto problema.
