„Esu tikintis žmogus ir cerkvei atkurti aukoju skatinama savo žmogiško tikėjimo. Tikiuosi, mano iniciatyva padės greičiau atkurti cerkvę ir išlikusias kultūrines vertybes“, – L. Lubienę cituoja dienraštis „Lietuvos žinios“.
Vienintelių Kaune sentikių maldos namų, dar 1906 metais Žaliakalnyje pastatytos Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės dvasininkas Sergejus Krasnopiorovas džiaugėsi netikėta parama.
„Noriu labai padėkoti sentikių bendruomenės narei poniai L. Lubienei. Ši jos auka, ko gero, analogų neturi visoje Lietuvoje“, – lrytas.lt žurnalistui sakė Kauno sentikių bendruomenės atstovas S. Krasnopiorovas.
Pasak dvasininko, L. Lubienės skirtų lėšų tikrai turėtų pakakti ne tik liepsnos apgadintai cerkvei sutvarkyti, bet ir nukentėjusioms religinėms vertybėms restauruoti. Anot dvasininkų, jos, o ne pastatas yra didžiausia negausios sentikių bendruomenės vertybė.
Kokia žala padaryta, iki šiol nėra aišku. Iki šiol laukiama nukentėjusias ikonas tiriančių ekspertų išvadų.
Nors cerkvėje pamaldos vyksta, jos remonto darbai dar nepradėti. 1906 m. gegužę pašventinti sentikių maldos namai įtraukti į kultūros vertybių sąrašą, tad bet kokiems remonto darbams būtina gauti paveldosaugininkų pritarimą.
„Kol kas mums tik dulkes ir suodžius nuvalyti leido. Laukiame leidimo, be jo mes nieko negalime daryti“, – sakė dvasininkas.
Gaisras Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje kilo gegužės 30-ąją. Sentikių šventovei gesinti buvo mestos gausios ugniagesių-gelbėtojų pajėgos. Nors po kurio laiko skelbta, kad ugnis įsiplieskė dėl neužgesintos žvakės, S. Krasnopiorovas šia versija netiki.
„Nuo žvakės pastatas tikrai negalėjo užsidegti. Jeigu žvakė neužgesinama, ji žvakidėje degtų tol, kol sudegtų. Nuo ko kilo gaisras, mes iki šiol nežinome. Belieka tik spėlioti“, – lrytas.lt sakė sentikių dvasininkas.
