Politologai tokį nekonkretumą sieja su tikėtinomis šalies
vadovės galimybėmis siekti antros kadencijos negu Europos lyderės
posto ir siekiais prisitraukti didesnį rinkėjų elektoratą.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis
mano, kad D. Grybauskaitė šiandien yra užtikrinta savo vyravimu
politiniame rinkimų lauke, tačiau šalies vadovei realesnis atrodo
Lietuvos negu ES vadovės postas.
„Jeigu rinkimai įvyktų šį sekmadienį, manyčiau, jinai neturėtų
konkurentų ir per pirmą turą laimėtų“, - Eltai sakė politologas.
Kalbėdamas apie D. Grybauskaitės galimybes tapti ES prezidente,
L. Bielinis teigė, kad tai pervertinama.
„Tai yra daugiau galimybių modeliavimas. Ne daugiau“, -
konstatavo jis.
Politologo teigimu, D. Grybauskaitei antra kadencija iš
principo yra nesudėtingai pasiekiama - tereikia nedaryti klaidų ir
sustiprinti viešąją komunikaciją. Apskritai, viešųjų ryšių prasme,
Prezidentės eksponavimas vertinamas kaip nesudėtingas, nes jau pati
pozicija priverčia visuomenę ja domėtis, įsiklausyti.
„Belieka tik teisingai sustatyti jos pačios kalbėjimą, t. y.
jos retorika, kalbėjimo stilius gali nulemti labai. Kaip pavyzdį
pažiūrėkime jos metinį pranešimą. Štai buvę ankstesnieji ir šis
paskutinis optimistiškas, gana sklandžiai iškalbėtas pranešimas iš
karto sukėlė gana stiprų palaikymo ir pritarimo lauką. Išties tai
buvo retoriškai labai neblogai padaryta“, - pažymėjo politikos
apžvalgininkas.
Tuo tarpu tapimas ES vadove problemiškas, nes, pavyzdžiui, ta
pati Lenkija, su kuria Prezidentė neseniai buvo įsivėlusi į
konfliktą, nežinia, ar pritartų jos kandidatūrai. Šioje vietoje D.
Grybauskaitė, anot pašnekovo, galėtų sulaukti palaikymo iš
Vokietijos, Skandinavijos šalių.
„Bet ir tai... Puikiai žinome, kad Vokietijoje yra didelis
politinis laukas, kuris į ją žiūri ne taip palankiai, kaip
norėtųsi, jau nekalbant apie Pietų šalis“, - sakė L. Bielinis.
Klausiamas, ar Prezidentė nepradėjo savo rinkimų kampanijos, L.
Bielinis teigė manąs, kad nesvarbu, ar D. Grybauskaitė paskelbs
arba nepaskelbs apie savo kandidatavimą, bet koks jos kalbėjimas
neišvengiamai siejamas su jos galimybėmis.
„Ir tai, kad jinai nedaro aštrių judesių, yra tam tikras
bandymas prisijaukinti platesnį visuomenės diapazoną, nes, kaip
žinoma, praėjusiuose rinkimuose ją palaikė nuo kairės iki dešinės
visi visuomenės sluoksniai. Šiuose rinkimuose to jau nebus, todėl
jinai turi, kaip sakoma, pristabdyti arklius ir pasistengti kalbėti
švelniau“, - kalbėjo VDU profesorius.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, jog
gandai, kad D. Grybauskaitė gali pretenduoti į ES vadovės postą,
yra jos gero darbo reprezentuojant Lietuvą Europoje įvertinimas.
Vertindamas šalies vadovės vengimą atsakyti apie kandidatavimą,
pašnekovas svarstė, kad dėl to ji dar paprasčiausiai nėra
apsisprendusi.
„Atsakymo vengimas iš dalies yra atsakymas, kad iki galo nėra
apsispręsta. Jeigu jau D. Grybauskaitė kandidatuotų į šalies
prezidentus, jai šiuo metu konkurentų Lietuvoje tiesiog nebūtų.
Jeigu užsinorėtų Algirdas Butkevičius arba partijos viduje kažkas
sugalvotų jį išstumti, jis galėtų būti konkurentas, išeinantis į
antrą etapą ir ten pralaimintis“, - dėstė M. Jastramskis. Jo
vertinimu, D. Grybauskaitė nesurinktų absoliučios balsų daugumos
pirmajame rinkimų ture, tačiau antrame ture neabejotinai laimėtų.
Tuo atveju, jeigu D. Grybauskaitė pareikštų sieksianti ES
vadovės posto, esą savotiškai parodytų, kad jai mažiau rūpi Lietuva
ir prarastų dalies Lietuvos paramą.
„Bet kuris daugiau politinės nuovokos turintis žmogus tokiose
pozicijose lygiai taip pat elgtųsi“, - kalbėjo politologas.
Savo ruožtu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos
ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius mano, kad
Prezidentės prioritetas būtų antroji kadencija Lietuvai, o
teiginiai, kad jinai galėtų būti reali Europos lyderė, jai yra
netgi nenaudingi. Jis siūlė Prezidentei susilaikyti nuo komentarų
dėl kandidatavimo į ES vadoves.
„Kai vyko rinkimai Amerikoje, tarp Barako Obamos (Barack Obama)
ir Mito Romnio (Mitt Romney) buvo konkurencija ir kai kurie
politologai pastebėjo, kad žmonės, kuriems netgi patiko M. Romnis,
jautė neturį leidimo už jį balsuoti, nes B. Obama yra toks
nuostabus, pirmasis juodaodis prezidentas ir panašiai.
Lygiai taip pat manau, kad daugelis žmonių Lietuvoje jaučia
neturį leidimo nebalsuoti už D. Grybauskaitę, nes ji yra „geras
kadras“, kovoja su korupcija, moka užsienio kalbų, nieks jos
nenugali, yra numeris vienas politikoje. Ir staiga kas nors pasako
žmogui: „Klausyk, bet jinai puikiai tiktų vadovauti Europai - ir
Lietuvai prestižas, ir Europai, D. Grybauskaitės nenuskriaudi už ją
nebalsuodamas, jinai juk turi kitų geresnių šansų“. Žmogaus mąstyme
atsiranda leidimas balsuoti prieš D. Grybauskaitę, nes jos
nenuskriaudi, netgi jai gera padarai iškomandiruodamas į aukštesnį
postą, ir Lietuvai gera padarai“. Man atrodo, kad jinai turėtų
stengtis apskritai galbūt, jeigu ne atvirai paneigti, tai tikrai
neeskaluoti minčių, kad galėtų į tą poziciją rimtai kandidatuoti,
nes tai pakenktų jos Lietuvos šansams. Tai duotų Lietuvos žmonėms
leidimą už ją nebalsuoti“, - sakė V. Vobolevičius.
Anot politologo, kol nėra aiškūs D. Grybauskaitės konkurentai,
rinkimų kampanija realiai dar neprasidėjusi, tačiau, pavyzdžiui,
žiniasklaidoje kartais išlendanti informacija apie šalies vadovės
praeitį liudija priešingai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto
Ekonomikos ir politikos programos vadovas teigia, kad Lietuvoje
kandidatus į Prezidentus verta parodyti tik vėliau.
„Sėkmingus kandidatus, kokia buvo D. Grybauskaitė, reikia
slėpti, ją žmonės nori matyti, ir jinai turi sakyti, kad dar
neapsisprendė“, - teigė politologas. V. Vobolevičius sakė nematąs
akivaizdaus kandidato, o opoziciją įvertino kaip gana silpną, kovą,
vykstančią ne visu tempu.
Likus paskutiniesiems pirmosios kadencijos metams politikos
ekspertai primena, kad iki sausio viskas suksis apie Lietuvos
pirmininkavimą ES Tarybai - tai išnaudos ir D. Grybauskaitė. Likęs
pusmetis bus pažymėtas rinkimais, per tą pusmetį, tikėtina, šalies
vadovė stengsis kuo mažiau konfliktuoti su Vyriausybe.
