„Trečiadienį pas mus užsuko policijos pareigūnai ir paprašė tuoj pat pranešti policijai, jei pastebėsime ką nors įtartino“, – policijos apsilankymą prisiminė kavinės, įsikūrusios Gedimino prospekte, administratorė.
Policija neapibūdino, kaip turėtų atrodyti įtartini asmenys, tačiau įspėjo kavinių darbuotojus, kad jie veikiau reaguotų, nei būtų abejingi. Praėjusį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išvysti prie Vilniaus arkikatedros ir priešais Europos namus prieš seksualines mažumas nusiteikusių asmenų ant stulpų iškabinėtus plakatus su šūkiu „Homoparadui – ne“.
Siekia žygiuoti Gedimino prospektu
LVAT pirmadienio rytą nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės skundą, kuriuo ši skundžia žemesnės instancijos teismo sprendimą, įpareigojantį savivaldybę išduoti leidimą eitynėms. Regis, policija neabejoja, kad homoseksualai žygiuos Gedimino prospektu. Galutinį ir neskundžiamą sprendimą, ar žygiuos seksualinės mažumos Gedimino prospektu, teismas skelbs antradienį po pietų.
„Mums liepė atkreipti dėmesį į bet ką, į kiekvieną įtartiną asmenį ar asmenų grupę. Tai gali būti fašistuojantis jaunimas ar „forsai“. Policija akcentavo, kad jei pamatysime ką nors įtartino, tiesiog paskambintume 112“, – apie policijos apsilankymą prisiminė prie centrinio pašto įsikūrusios kavinės darbuotoja.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis lrytas.lt patvirtino, kad Vilniaus apskrities policijos pareigūnai lankėsi Vilniaus Gedimino prospekte įsikūrusiose kavinėse.
„Šeštadienį vyks didelis renginys, tad policija bendradarbiauja su galimoje renginio vietoje dirbančiais ūkio subjektais. Policijos įsitikinimu, toks bendradarbiavimas yra labai naudingas“, – sakė jis.
A. Stončaičio teigimu, policija įtartinais laiko tuos asmenis, kurie renginio vietoje pasirodys apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, ginkluoti lazdomis, kastetais ar kitomis priemonėmis. Policijai įtartini ir neadekvačiai besielgiantys asmenys.
Žygiuos ir Liberalų sąjūdis
Tuo, kad eitynės vyks Gedimino prospektu, neabejoja ir eitynių organizatorė – Lietuvos gėjų lyga (LGL), kurios socialinio tinklo paskyra mirga žiniomis apie pasiruošimo darbus: gaminami plakatai, ženkliukai, planuojama, kokia tvarka žygiuos organizatoriai, svečiai ir miestelėnai. Apie norą žygiuoti eisenoje „Už lygybę“ pareiškė ne tik žmogaus teisių aktyvistai, bet ir politinė partija Lietuvos liberalų sąjūdis.
„Kviečiame partijos narius ar jiems prijaučiančius, kurie palaiko LGBT teises, dalyvauti eitynėse „Už lygybę“ ir taip išreikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria LGBT asmenys Lietuvoje“, – rašoma Liberalų sąjūdžio išplatintoje žinutėje.
Į eitynes paklius visi norintys
Lietuvos gėjų lygos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje džiaugiamasi, kad po susitikimo su policijos pareigūnais paaiškėjo, jog į renginį paklius visi norintys.
„Jei teismas patvirtins mūsų teisę žygiuoti Gedimino prospektu, išankstinės registracijos į „Baltic Pride 2013“ eitynes „Už lygybę“ liepos 27 dieną nereikės“, – rašoma LGL išplatintoje trumpoje žinutėje.
Numatytoms eitynėms „Už lygybę“ ruošiasi ir Valstybės apsaugos departamentas, mat seksualinių mažumų eitynėse, kaip ir 2010 metais, planuoja dalyvauti Švedijos Europos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson. Eitynių išvakarėse ji dalyvaus „Baltic Pride“ proga organizuojamoje žmogaus teisių konferencijoje Tolerancijos centre.
„Baltic pride“ – pasididžiavimo šventė
„Baltic Pride“ renginys kasmet vyksta vis kitoje Baltijos šalyje. Tai – jau antrasis renginys Lietuvoje. Prieš trejus metus Vilniuje vykusios eitynės „Už lygybę“ susilaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo – į eitynes įsibrovė tuomečiai Seimo nariai Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis.
Policijos departamento atstovų teigimu, šiais metais bus ruošiamasis išvengti bet kokių incidentų – net ir su Seimo nariais: „Esame pasiruošę ir šiam scenarijui.“
Seksualinių mažumų eitynėmis siekiama parodyti, kad visuomenėje egzistuoja ir kitokia seksualumo samprata, kitokios lytinio tapatumo išraiškos. Anot eitynių rengėjų, eitynėmis „Už lygybę“ siekiama atkreipti dėmesį į LGBT asmenų teisių pažeidimus.
Lietuvoje, kitaip nei kitose išsivysčiusiosiose Vakarų šalyse, homoseksualūs asmenys neturi galimybės registruoti partnerystės ar sudaryti santuokos. Nepripažindama homoseksualių porų šeimomis valstybė negina vienalyčių porų taip, kaip yra ginamos heteroseksualios poros.
