Lenkijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Henryka Moscicka- Dendys trečiadienį pateikė Seimo užsienio reikalų komisijos nariams URM parengtą ataskaitą apie padėtį Lenkijos ir Lietuvos santykiuose.
Diplomatės teigimu, pernai Lietuvoje vykę parlamento rinkimai, po kurių Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pateko į valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, “iš esmės pakeitė optiką” dvišaliuose santykiuose su Varšuva.
„Po virtinės susitikimų, kurie įvyko šių metų pradžioje vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų lygmenyje, laukiame, kad Algirdo Butkevičiaus vyriausybės įgyvendintų tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su lenkų mažuma Lietuvoje, prisiimtus per rinkimų kampaniją ir pakartotus per vasarį vykusius vizitus Lenkijoje”, - pabrėžė H. Moscicka-Dendys.
„Vis dar neišspręstų problemų sąrašas nesikeičia nuo 1994 metų, kai buvo pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos (bendradarbiavimo) sutartis”, - sakė pareigūnė, pridūrusi, kad tarp tų klausimų yra lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašyba, švietimas ir žemės grąžinimas vietos lenkams.
H. Moscicka-Dendys teigė, jog jai susidaręs įspūdis, kad A. Butkevičiaus kabinetas „konstruktyviai nusiteikęs lenkų grupės atžvilgiu“.
Tačiau ji perspėjo: „Dabartines nuotaikas Lietuvoje galima delikačiai apibūdinti kaip antilenkiškas“.
Pareigūnė pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė vartoja “skirtingą retoriką”, kalbant apie santykius su Lenkija.
H. Moscickos-Dendys nuomone, ekonominiai santykiai su Lietuva Lenkija yra itin svarbūs ir veikia abiejų šalių tarpusavio vertinimus.
„Duomenys įspūdingi. Lenkija užima vieną iš pirmųjų vietų investicijų (į Lietuvą) srityje. Lietuvoje veikia daug Lenkijos ūkio subjektų. Didžiausia investicija – tai bendrovės „Orlen“ investicija Mažeikiuose. „Orlen Lietuva“ sumoka daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą“, - sakė ji.
H. Moscicka-Dendys taip pat paminėjo svarbų Lietuvos vaidmenį šiuo metu pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES) ir organizuojant lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų Partnerystės programos viršūnių susitikimą.
Lenkija tikisi, kad per tą susitikimą ES pasirašys asociacijos sutartį su Ukraina.
Kaip rašo Lenkijos dienraštis “Gazeta Wyborcza”, pastarosiomis savaitėmis Lietuva atliko kai kurių žingsnių, kurie gali būti laikomi pastangomis pagerinti dvišalius santykius su Varšuva.
Centro kairiosios Lietuvos vyriausybės, kuriai taip pat priklauso LLRA, programoje numatyta įteisinti dvikalbius vietovių ir gatvių pavadinimus rajonuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro etniniai lenkai, sudaryti galimybę vartoti originalią lenkiškų pavardžių rašybą oficialiuose dokumentuose, taip pat peržiūrėti kai lenkų kritikuojamas kurias Švietimo įstatymo nuostatas.
