Žemės mokesčiai šiais metais gerokai pasikeitė, rašo „Lietuvos rytas“.
Savivaldybės yra nustačiusios įvairius tarifus, tačiau už apleistą žemę padidėjo labiausiai – iki maždaug 3–4 proc. jos vertės.
Ūkininkai ar savininkai, kurių sklypai atsidūrė Valstybės žemės fondo sudarytame apleistų žemių žemėlapyje, netveria pykčiu. Nors prieš porą savaičių žemėlapis, atsižvelgiant į jų prašymus, buvo patikslintas, padėtis nedaug pasikeitė.
Apžiūrėti nesivargino
„Vieną sklypą, kuriame nuo seno dunksojo miškai, pats prieš keletą metų iškirtau ir jame pasodinau jaunuolyną. Ten juk miškas ir pelkės. Žiūriu – žemėlapyje jis nurodytas kaip žemės ūkiui naudotina, bet apleista žemė.
Yra ir kitas sklypas, kuriame mano sodinti medžiai jau kokių septynių aštuonių metrų aukščio, o šalia jo – savaime apžėlusi pelkė.
Ir visa tai žemėlapyje tapo raudona dėme – neva apleista žeme. Per amžius niekada ten nebuvo dirbamos žemės”, – piktinosi Šilalės rajone, Laukuvoje, gyvenantis Jonas Šedbaras.
Pasak J.Šedbaro, jis ir kiti Šilalės rajono ūkininkai pakliuvo į nemalonę vien dėl to, kad niekas iš žemėlapį sudariusių valdininkų nepasivargino patikrinti, kaip tie apleisti sklypai iš tikrųjų atrodo.
„Miško žemėje, jei ji dar neapžėlusi medžiais, savininkai gali daryti ką nori: bulves sodinti ar pušis. Tam nė leidimo nereikia.
Jokie mokesčiai negali grėsti, nes tai ne žemės ūkio paskirties žemė”, – aiškino J.Šedbaras.
Nors rajone iš tiesų apstu apleistų pievų ir nedirbamos žemės plotų, kurių savininkams turėtų grėsti didesni mokesčiai, žemėlapyje to nematyti.
Netikslumai bado akis
Apleistos žemės žemėlapyje pilna nesusipratimų. Tuo įsitikino ir Šilalės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra.
Jis pats ūkininkų vardu suguldė ne vieną raštą Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai. Bet kol kas toje pusėje – tyla.
Anot A.Olendros, jei skaičiuojant žemės mokesčius bus vadovaujamasi apleistos žemės žemėlapiu, didesnis mokestis bus užkrautas kas antram ar trečiam Šilalės rajono ūkininkui.
Dabar net 56 proc. rajono žemės plotų nurodyti kaip blogos agrarinės būklės, nors dažniausiai tai tėra miško laukymės ar paupiai.
„Žmonės bus baudžiami nepelnytai. Mūsų nuomonės niekas neklausia. Nors patys per keletą dienų galėtume apvažiuoti rajono laukus ir pamatyti, kur ištikro yra nenušienauta, kur žemės būklė tikrai bloga. Tokios nebus daugiau negu 5 proc.”, – kalbėjo A.Olendra.
Įtraukė net kapines
„Kvailystė. Pačioje Kelmėje esantis, prieš 40 metų pasodintas parkas žemėlapyje pažymėtas kaip apleista žemė”, – pyko Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus.
Tai ne vienintelė absurdiška situacija.
Šio rajono Kukečių seniūnijoje kaimo kapinės taip pat gavo apleistos žemės vardą. Kaip ir puikiai prižiūrimos Kelmės kapinės.
„Vidurvasarį atsirado apleistų žemių žemėlapis. Manėme, kad kažkas pajuokavo. Bet netrukus išleistas ir žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtinta apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarka.
Ūkininkai niršta. Tikrieji apleisti žemės plotai, kurie seniai apėję piktžolėmis ir nedirbami, žemėlapyje nėra sužymėti”, – sakė J.Rimkus.
Ketina kreiptis į teismus
Anot J.Rimkaus, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai iki šiol kasmet tikrindavo, kur ir kiek rajone yra apleistos žemės, ir pateikdavo duomenis įvairioms institucijoms.
Jei tai deklaruota žemė, pranešdavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jeigu nedirbama, bet priklauso savininkui, – Valstybinei augalininkystės tarnybai, jei valstybinė – Nacionalinei žemės tarnybai.
Anot J.Rimkaus, jeigu apskaičiuojant apleistos žemės mokesčius teks vadovautis duomenimis, kuriuos žemėlapyje pateikė Valstybės žemės fondas, mokestis bus užkartas ir niekuo dėtiems ūkininkams.
„Yra ūkininkų, kurie tiesiog numojo ranka. Jie nesiteisina, nes dirba tvarkingai. O jei kokia nors tarnyba kvailioja, tegu pabando atsiųsti mokesčio sąskaitas už apleistą žemę. Su jomis jie nusiteikę žingsniuoti tiesiai į teismą. Ūkininkai pavargo nuo susirašinėjimo. O sistema neveikia”, – kalbėjo J.Rimkus.
Koją pakišo ES išmokos
Aukštaitijoje padėtis irgi panaši. Raudonos dėmės apleistos žemės žemėlapyje nusėjusios pamiškes, paežeres, įsispraudusios į pačius miškus.
Pasak Zarasų rajono Salako seniūno Reniaus Kisieliaus, šiuose kraštuose žemė nederlinga, čia nėra stambių ūkių.
Užtat smulkieji ūkininkai, kurie dirba keletą hektarų žemės, pyksta, kai į ją ima lipti piktžolės iš apleistų sklypų.
„Viską jaukia ES paramos pinigai. Kol jie bus mokami prie ūkio padargų nė neprisiliečiantiems miestiečiams už žemę, kuri vos kartą per metus nušienaujama, padėtis nesikeis”, – kalbėjo seniūnas.
Ūkininkų pastabų valdininkai palaukė
Apleistų žemės plotų nustatymo tvarką Žemės ūkio ministerija patvirtino šįmet kovą. Sudarius žemėlapį, ūkininkai pastabas galėjo teikti pusantro mėnesio – iki liepos 1 dienos. Apleistos žemės plotai buvo nustatomi nežinant, kas yra tikrasis jų šeimininkas.
Valstybės žemės fondas, parengęs apleistų žemių žemėlapį, gavo per 8 tūkst. ūkininkų pranešimų apie jame esančius netikslumus. Į juos atsižvelgus žemėlapis buvo koreguojamas iki liepos vidurio.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 145 tūkst. sklypų, kuriuose apleistos žemės plotas didesnis nei 10 arų. Bendras apleistos žemės plotas juose – apie 128 tūkst. hektarų.
Pagal Žemės mokesčio įstatymą, apleistos žemės ūkio naudmenos – tai sumedėjusiais augalais apaugę žemės sklypai, nustatyti iš tolo, naudojant kartografavimo metodus.