„Šiuo atveju - konkretus pareigūnas, ambasadorius prisiėmė
atsakomybę, nelaukdamas tyrimo, noriu pabrėžti, ir
neatsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, kurių dar nė nėra. Jis
priėmė asmeninį sprendimą, nes jis taip mano, kad jis negalės
toliau dirbti. Ir gerbiame tokį jo pasirinkimą, tačiau jis nėra
atleistas. Jis pateikė pareiškimą. Noriu pabrėžti, kad
ambasadorius atleidžia prezidentė savo sprendimu“, -
BNS penktadienį sakė L. Linkevičius. Jis teigė, jog diplomatas
nebuvo raginamas trauktis iš pareigų.
Užsienio reikalų ministerija yra pradėjusi tyrimą dėl
internete paviešintų galbūt Lietuvos diplomatų pokalbių įrašų.
Paradoksali padėtis
Užsienio reikalų ministras pripažįsta, jog ištirti tokius
incidentus itin sudėtinga, tačiau visai nereaguoti į juos taip pat
negalima.
„Mano požiūriu, čia yra tokie du kraštutinumai, vienas
kraštutinumas būtų visai nereaguoti į pasirodančią informaciją,
kitas - reaguot į kiekvieną tą atvejį išsamiai ir kvalifikuotai.
Tą yra labai sudėtinga padaryti, kadangi labai sudėtinga nustatyti
nelegaliai įrašytos informacijos, kas yra akivaizdu, autentiškumą.
Gali būti įvairios klastotės ir montažai. Todėl kiekvienas
atvejis reikalauja tokio individualaus požiūrio, individualaus
dėmesio“, - teigė L. Linkevičius.
Incidentą, kuomet internete buvo išplatinti tariamai Lietuvos
diplomatų pokalbiai telefonu, ministras yra pavadinęs informacine
provokacija. L. Linkevičius pripažino, jog panašių provokacijų
gali būti ir daugiau, tačiau patikino, kad joms bus gebama
atsispirti.
„Jei visai konkrečiai kalbėti apie kitus atvejus, tai jų tikrai
gali būti ir ne vienas, ir ne du. Ir tikrai jų daug gali būti, apie
visus juos rimtai svarstyti sudėtinga. (...) Gali būti įvairūs
piktnaudžiavimai ir įvairūs iškraipymai ir mes neturėtume
pasiduoti tokiai tendencijai. Visiškai nekreipti dėmesio į tai
negalime, bus kreipiamas dėmesys, bet nereikia turėti iliuzijų, kad
jei kažkas pradės ta informacija žaisti ir pradės tais dalykais
toliau manipuliuoti, tai tikrai neturėtų pasekmių“, - pabrėžė
ministras.
Informacinio karo apraiška
Lietuviškas „WikiLeaks“. Taip būtų galima pavadinti situaciją, kuri susiklostė ketvirtadienio rytą. Internete pasklido garso įrašai, kuriuose užfiksuoti Lietuvos diplomatų pokalbiai. Už Lietuvos saugumą atsakingi analitikai neabejoja, kad tai - Rusijos specialiųjų tarnybų darbas.
Nurodoma, kad diplomatų pokalbis vyko šių metų balandžio 4 dieną 12 val. 50 min.
Minėtą pokalbio įrašą internete aprašė ir Azerbaidžano žiniasklaida, kuri ketvirtadienį cituoja Lietuvos atstovybės Azerbaidžane komentarą. Lietuvos ambasados komentare portalui 1 news.az teigiama, kad nepatikima informacija nekomentuojama ir taip pat pabrėžiamas provokacinis įvykio braižas.
Liepos 8 dieną svetainėje youtube.com paviešintas ir pokalbis apie Turkmėnistaną. Pastarasis įrašas neva darytas balandžio 18 dieną.
Analitikai neabejoja, kad paviešinti pokalbių įrašai yra informacinio karo prieš Lietuvą dalis.
Tik prasidėjus pirmininkavimui portalas lrytas.lt rašė, kad už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai perspėjo – svarbiausias Rusijos informacinių atakų taikinys bus Rytų partnerystės idėja. Į tariamą skandalą būtent ir pateko Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis.
Rytų partnerystė yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų. Lietuva siekia, kad Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija būtų europietiškos valstybės, artėtų prie Vakarų bendruomenės. Dėl šios priežasties Rusija gali siekti iškreipti, pašiepti ir sumenkinti Lietuvos pirmininkavimą.
Įdomu tai, kad neseniai paviešinti pokalbių įrašai buvos skirti ne Lietuvos visuomenei, bet Azerbaidžano.
Diplomatų pokalbių paviešinimą sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis
Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas internete naudingas tiems, kas nori sukompromituoti mūsų šalies diplomatiją, ir šioje istorijoje mato Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.
Informacinių karų studijose besispecializuojantis N. Maliukevičius taip pat pažymi, kad po buvusio JAV žvalgybos darbuotojo Edwardo Snowdeno sukelto skandalo paviešinus informaciją apie JAV tarnybų vykdytą šnipinėjimą, taip pat po slaptų dokumentų paviešinimo tinklalapyje „WikiLeaks“ reikia suprasti, kad nebėra ribos tarp oficialiosios ir neoficialiosios diplomatijos.
„Tikrai norėčiau daryti sąsają su amerikietiškuoju „WikiLeaks“. Aišku, masteliai nesulyginami, bet iš principo ta pati strateginė pasekmė - buvo paviešinta darbinė diplomatija, šiuo atveju irgi paviešinta darbinė, telefoninė diplomatija, kuri yra tokia familiari, kaip mes matome. Ir tikriausiai jau laikas mums yra suvokti, kad E.Snowdeno , „Wikileaks“, PRISM istorijų amžiuje nebėra ribos tarp privačios ir viešos diplomatijos, privačios ir oficialios diplomatijos. Tas yra labai sudėtinga ir tas labai komplikuoja diplomatų darbą“, - ketvirtadienį sakė politologas.
Jo teigimu, tai, kad pokalbiai nutekinti internete, ir tai, kad jie subtitruoti anglų kalba, neleidžia nukreipti žvilgsnio nuo Rusijos, kaip galimos šios provokacijos vykdytojos.
„Šiuo atveju pirmas įspūdis tarsi neleistų daryti tiesioginių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, internetas globalus, tai - ne rusiška televizija, anglų kalba - vis tiek ne rusų kalba, tarsi viskas dirbtinai, sakyčiau, nukreipia žvilgsnį nuo Rusijos, bet nuo Rusijos žvilgsnio nukreipti yra neįmanoma, nes praktiškai viskas atkartoja senąsias aktyviąsias priemones, kaip technologiją, kurią naudojo dar KGB“, - dėstė N. Maliukevičius.
Politologas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad prie įrašų galėjo padirbėti montažo specialistai.
„Negali imti už gryną pinigą, kad visa kalba yra tokia, kokia ir buvo“, - sakė jis.