Skola tik grūdina Vilnių

Vilniaus meras Artūras Zuokas yra sulaukęs įvairios kritikos. Tačiau, ko gero, niekas nėra apkaltinęs jo neveiklumu. Priešingai – yra nemažai tokių, kurie tikina, kad energingasis meras kišasi ten, kur jam nepriklauso.

- Šiemet paprasčiau atskristi į Vilnių, nes padaugėjo tiesioginių skrydžių. Tačiau gal rūpintis nacionaliniu oro vežėju turėtų Vyriausybė, o ne Vilniaus savivaldybė, juo labiau turinti didžiulių skolų? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Vilniaus mero A. Zuoko.

- Geresnio susisiekimo oru reikia ir Vilniui, ir Lietuvai. Bendrovė „Air Lituanica“ sėkmingai vykdo verslo planą, net jį viršija. Visiškai neseniai pradėjusi veiklą ji jau pervežė 10 tūkstančių keleivių. Aišku, iš pradžių neįmanoma dirbti be nuostolių, bet tai yra įvertinta verslo plane.

Kauno miesto ir rajono savivaldybės „Ryanair“ bendrovei per oro uostą skyrė 7 mln. litų dotacijų. Vilnius į „Air Lituanica“ investavo 8 mln. litų, bet pritraukėme ir 4 mln. litų privataus verslo investicijų. Dabar deramės dėl strateginio investuotojo.

Tai jokiu būdu nėra tik Vilniaus savivaldybės projektas. Jį remia Susisiekimo ministerija, kuri tariasi su Europos Komisija, kad Lietuvos baziniam oro vežėjui būtų leista taikyti paramos mechanizmą. Kitais metais jau galima tikėtis tokios paramos, ją savo vežėjams teikia Latvija, Estija ir daugelis kitų ES šalių.

Lietuva pajėgi turėti bazinį oro vežėją kaip ir kitos šalys. Vilniaus Gedimino technikos universitetas rengia aviacijos specialistus, pas mus tobulina įgūdžius po kelis tūkstančius pilotų iš viso pasaulio, yra gera infrastruktūra, treniruoklių centrai, keli oro uostai.

- Ar skolų našta nesutrukdys Vilniui įgyvendinti net ir ES finansuojamus projektus, kuriems reikia savivaldybės įnašo, nes jūsų kritikai kalba, kad greitai miestas išsems visas skolinimosi galimybes?

- Skolų naštą paveldėjome iš ankstesnės miesto valdžios. Dabar Vilnius skolingas apie milijardą litų.

O skolinimosi limitą Vilniui pernai rengdami šiųmetį šalies biudžetą Seime nustatė patys konservatoriai, kurie dabar lieja krokodilo ašaras, kad miestas negalės net pasiskolinti. Kitaip sakant, patys muša, patys rėkia.

Tačiau iš tiesų skolinimosi limitas nekelia Vilniui problemų, nes mes ir esamų skolinimosi galimybių vis viena neišsemsime. ES remiamus projektus tikimės finansuoti iš Finansų ministerijos paskolų. O bankai labai atsargiai kredituoja savivaldybę.

Neseniai pavyko gauti paskolą ankstesnėms skoloms refinansuoti. Padėjo premjero Algirdo Butkevičiaus ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus pažadas padidinti Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Turime galvoti ir kaip grąžinti ankstesnes skolas. Todėl savivaldybė ėmėsi veiksmų, kurie dalį vilniečių gal ir piktina. Turiu galvoje viešojo transporto, švietimo, sveikatos įstaigų optimizavimą. Taip taupome pinigus ir parodome, kad galime valdyti išlaidas.

- Gal ketinate peržiūrėti nuo liepos mėnesio vykdomą viešojo transporto reformą, pavyzdžiui, grąžinti į sostinės gatves mikroautobusus?

- Viešojo transporto pertvarka vyksta gerokai sėkmingiau nei tikėjomės. Gerėja ir žmonių nuomonės apie reformą. Aišku, dar tikslinsime maršrutus. Sulaukėme vertingų vilniečių siūlymų ir į juos atsižvelgsime.

Pertvarka mums leis sutaupyti 20 mln. litų per metus. Šiuos pinigus galėsime skirti naujiems autobusams įsigyti, viešojo transporto skoloms mažinti. Mūsų koalicijai ėmus vadovauti miestui jos jau sumažėjo nuo 180 mln. litų iki 111 mln. litų.

Liepą nupirkta 40 tūkstančių vilniečių kortelių - dešimt kartų daugiau nei ankstesniais mėnesiais. Tai rodo, kad daugėja žmonių, kurie įsitikina, kad viešuoju transportu važinėti patogiau ir greičiau.

Dabar yra paskelbtas konkursas, kuriame gali dalyvauti mikroautobusų įmonės, pageidaujančios atvežti keleivius iš atokesnių miesto vietų. Bet šiems vežėjams taip pat reikės dirbti skaidriai - mokėti mokesčius, naudotis bendrąja bilieto sistema.

- Vilniaus transporto sistemą papildė ir nauji oranžiniai dviračiai, kurių šįkart gal jau neišvogs ir nesulaužys?

- Kai 2001 metais privačių rėmėjų lėšomis pasiūlėme vilniečiams oranžinių dviračių, gal buvome pernelyg naivūs, per daug pasitikėjome žmonių sąmoningumu. Bet šis projektas sukūrė gražią legendą. Gal todėl vilniečiai dabar net aktyviau ėmė naudotis dviračiais nei kitų miestų, kuriuose įdiegta panaši sistema, gyventojai.

Naujas oranžinių dviračių projektas visiškai kitoks. Naudojame pačią moderniausią technologiją, kokia įdiegta Paryžiuje, Briuselyje, Vienoje. Vilnius už tai nieko nemoka, tik leidžia projektą finansuojančiai bendrovei užsidirbti iš reklamos.

- Žadėjote vilniečiams sumažinti šildymo kainas 20 procentų. Ar kitą šildymo sezoną šis pažadas bus prisimintas?

- Šiemet nuo metų pradžios šildymo kaina jau sumažėjo apie 10 procentų. Mat Vilniaus savivaldybė kiek sumažino fiksuotą šilumos tiekimo kainos dalį, be to, vilniečiai pavasarį baigė mokėti kompensaciją už nepagrįstus ankstesnės miesto tarybos sprendimus - vadinamąjį Imbraso mokestį.

Tikimės, kad šilumą atpigins šiemet atsirasiantys nepriklausomi biokuro katilai, žadame derėtis su šilumos gamintojais, kad jie mažintų kainą.

Taip pat ketiname, peržiūrėję nuomos sutartį su „Dalkia“, perimti į savo rankas 3-iąją termofikacinę elektrinę. Su „Lietuvos energija“ kursime bendrą įmonę kogeneracinės elektrinės projektui, kurį finansuotume ES lėšomis. Tai leistų šilumą atpiginti daugiau nei 20 procentų.

- Pirmiausia jau šio mėnesio viduryje duris atvers „Ikea“ prekybos centras, kuris, manau, nudžiugins ne tik vilniečius, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojus.

Kitą mėnesį vartus atvers rekonstruotas Bernardinų sodas. Tai bus vienas gražiausių sodų Lietuvoje, juo galės didžiuotis visa šalis.

Prieš Kalėdas bus baigtas antras Vakarinio aplinkkelio etapas, sumažės transporto kamščiai, ypač Pilaitės, Karoliniškių, Viršuliškių gyventojams.

Kitų metų pradžioje baigsis Geležinio vilko gatvės viaduko rekonstrukciją, kur susidaro daug kliūčių transportui.

Iki šių metų pabaigos turėtų sumažėti eilės vaikų darželiuose, nes juose atsiras daugiau vietų, planuojame kelių naujų darželių statybas.

- Gal suteikdami Vilniaus garbės piliečio vardą litvakui, Izraelio politikos veteranui, šios šalies prezidentui Shimonui Peresui tikitės gausią ir turtingą po visą pasaulį išsibarsčiusią litvakų bendruomenę sudominti Šiaurės Jeruzale vadinama Lietuvos sostine?

- Kryptingai siekiame suartinti litvakus su Lietuva. Net trečia ar ketvirta jų karta prisimena Vilnių, laiko savo šeimos tėvyne. Šiemet susitikau su litvakų bendruomenėmis ir Pietų Afrikos Respublikoje, ir Izraelyje.

Šie ryšiai labai svarbūs Lietuvos ateičiai. Pirmiausia litvakai - mūsų istorijos ir kultūros dalis. Praėjusią savaitę pasirašėme sutartį su žydų tarptautiniu fondu ORT, kuris skirs 3,2 mln. litų Šolomo Aleichemo gimnazijos Vilniuje rekonstrukcijai. Beje, ten mokosi ne tik žydų, bet ir kitų tautybių vaikų.

Tikimės, kad vasaromis į šią mokyklą atvyks žydų vaikų iš viso pasaulio, ji taps traukos centru, padedančiu prisiminti Lietuvos žydų istoriją.

Kita vertus, daug naudos gali duoti verslo santykiai su litvakais. Jie jau ėmėsi kelių investicinių projektų. Šį rugsėjį į Vilnių atvyks stambaus verslo vadovų iš Pietų Afrikos, kurie domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje, kurti savo įmonių filialus.